Raštai

Oficialūs institucijų atstovų paklausimai dėl palyginamojo vertinimo

MOSTA atsakymas į Humanitarinių ir socialinių mokslų asociacijų sąjūdžio raštą dėl palyginamojo ekspertinio MTEP vertinimo (žiūrėti)


D. U. K.

Bendri klausimai apie palyginamąjį ekspertinį MTEP vertinimą

1. Kaip MOSTA organizuojamas palyginamasis vertinimas siejasi su kasmetiniu vertinimu, kurį vykdo LMT?

Palyginamasis ekspertinis MTEP vertinimas yra sudedamoji naujosios mokslo vertinimo sistemos dalis. Ši sistema susideda iš dviejų pakopų:

  • I pakopa įgyvendinama remiantis  Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinta Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo reglamentus. Šį vertinimą atlieka nacionaliniai ekspertai. Atsakinga institucija – Lietuvos mokslo taryba (LMT).
  • II pakopa įgyvendinama vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu Palyginamojo ekspertinio MTEP veiklos vertinimo reglamentu. Šis vertinimas bus vykdomas penkerius metus ir jį atliks užsienio ekspertai. 2018 m. Palyginamąjį ekspertinį MTEP vertinimą organizuoja MOSTA.

Šiose vertinimo pakopose naudojama ta pati Švietimo ir mokslo ministro patvirtinta Forma, kurią pildo institucijų vertinamieji vienetai. Formos 1–14 punktuose nurodyti duomenys teikiami kasmet, o Formos 15–16 punktuose nurodyti duomenys teikiami kas penkerius metus, kuomet vykdomas palyginamasis ekspertinis MTEP vertinimas.

2. Kokie yra konkretūs vertinimo kriterijai?

Institucijų vertinamieji vienetai vertinami pagal tokius vertinimo kriterijus:

  • MTEP veiklos kokybė (svorio koeficientas 0,65). MTEP veiklos kokybė vertinama:

a)       mokslo kryptyse (jei veikia ne mažiau nei 2 MVDDA), kurios yra susijusios su vertinamojo vieneto vykdomų studijų kryptimis ir (ar) kuriose vertinamasis vienetas turi doktorantūros teisę ar numato jos siekti;

b)      mokslo srityje, jei vertinamasis vienetas nevykdo studijų ir nesiekia įgyti doktorantūros teisę.

  •  MTEP veiklos ekonominis ir socialinis poveikis (svorio koeficientas 0,2);
  •  MTEP veiklos perspektyvumas (svorio koeficientas 0,15).

MTEP veiklos ekonominis ir socialinis poveikis ir MTEP veiklos perspektyvumas įvertinami mokslo srityje.

3.      Kaip bus skirstomas finansavimas remiantis šiuo vertinimu?

Suplanuota, kad šių dviejų pakopų vertinimo rezultatai bus naudojami skiriant bazinio finansavimo lėšas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), meno veiklai atlikti valstybinėse Lietuvos mokslo ir studijų institucijose nuo 2019 m.  Finansavimas bus skiriamas taip:

  • 60 proc. lėšos MTEP paskirstomos universitetams ir institutams proporcingai jų MTEP veiklos palyginamojo vertinimo suminiams įverčiams;
  • 40 proc. lėšų – pagal kiekybinius kasmetinio formaliojo vertinimo rodiklius.

Klausimai apie pagrindinę duomenų pildymo formą

Duomenų teikimo instrukcijos sistemoje „Vieversys“:

  • Informacijos pateikimas palyginamojo MTEP vertinimo ataskaitos pildymo sistemoje „Vieversys“ pagal Formos 13-16 dalis (skaidrės)
1.      Pagal visus patvirtintus teisės aktus vertinamasis vienetas teikia duomenis už 2013-2017 metus. Ar publikacijų duomenų apie 2017 metus, MOSTA nepateiks ekspertams? Teikiant geriausius mokslo darbus už 2017 metus, vertinamasis vienetas teikia juos savo nuožiūra, nesvarbu, kad apibendrintų rezultatų  neteiks? Ir ar teisingai suprantame, iš kasmetinio vertinimo apie projektus ir sutartis bus teikiama tiktai apibendrinta informacija ir ekspertai nematys jokių projektų sąrašų, sutarčių?

Ekspertai prieš skaitydami jūsų pateiktą informaciją už 2013-2017 metus, dar turi susipažinti su praėjusių 5-erių metų LMT vertinimo rezultatais (pagal institucijas ir mokslo sritis). Kadangi pagal nustatytus terminus LMT įvertins 2017 metų visų mokslo sričių publikacijas vėliau, nei suplanuoti ekspertų vizitai į vertinamuosius vienetus, MOSTA ekspertams neteiks 2017 metų LMT vertinimo rezultatų. Ekspertams kaip kontekstinė informacija bus teikiami 2013 – 2016 metų vertinimo rezultatai pagal tuo metu galiojusią metodiką. Tai, jog LMT spėja įvertinti tik dalį duomenų, nereiškia, kad vertinamasis vienetas iš viso neteikia duomenų apie 2017 metus. Pagal ŠMM įsakymo (2017 m. gruodžio 4 d. Nr. V-962) 9.2.2.2.2. punktą, LMT turės MOSTA‘i pateikti Reglamento 23.1.2, 24.1.1 ir 24.1.2 papunkčiuose nurodytus duomenis apie 2017 metus:

23.1.2. duomenys apie dalyvavimą tarptautinių MTEP programų projektuose;

24.1.1. verslo sektoriaus (Lietuvos ir užsienio) MTEP užsakymus;

24.1.2. šalies valstybės ir savivaldybės ir kitų viešojo sektoriaus institucijų įstaigų MTEP užsakymus.

Ši informacija ekspertams bus pateikta apibendrinta. Tačiau formos dalyse apie didžiausią socialinį ekonominį poveikį turėjusius mokslo darbus ir įvykdytus verslo sektoriaus MTEP darbus, prašoma pateikti ne tik sąrašus bet ir paaiškinimus kuo jie svarbūs (pvz. formos 14.1 ir 16.1 punktai).

2.      Formuojant vertinamąjį vienetą buvo naudojami duomenys spalio 31 d., dabar formoje prašo duomenų gruodžio 31 d. Ar vėl bus iš naujo skaičiuojami VDDA?

Teikiant informaciją ŠMM patvirtintos formos 4 dalyje, informacija koreguosis, nes ten prašoma pateikti duomenis 2017 m. gruodžio 31 dienai.

3.      Formos 4.3. papunktyje prašoma pateikti kiek iš viso yra darbuotojų, turinčių mokslo laipsnius. Ar į šį skaičių įtraukiami ir ne akademiniai darbuotojai?

Neakademiniai darbuotojai neįtraukiami.

4.      Formos 16.11 dalyje prašoma pateikti duomenis apie darbuotojus pagal amžių. Ar pateikiant informaciją, taip pat įtraukiami ir „dėstytojai valandininkai“?

Taip, jei jie dirbo 2017-12-31.

5.      Kaip skaičiuojamas MVDDA?

Mokslininkų visos darbo dienos atitikmuo (MVDDA) yra tam tikros mokslo srities ar krypties visų Institucijos / vertinamojo vieneto dėstytojų, turinčių mokslo laipsnį, visos darbo dienos atitikmens, padalinto iš 3, ir visų Institucijos / vertinamojo vieneto mokslo darbuotojų, turinčių mokslo laipsnį, visos darbo dienos atitikmens suma:

Jeigu žiūrėti pagal ŠMM patvirtiną formą, čia MVDDA apskaičiuojamas Formos 4.1.6. antrą skaičių sudėjus su 4.2.5 antru skaičiumi padalintu iš 3.

6.      Ar vertinimui bus imami duomenys iš pedagogų registro?

Ne, duomenys iš pedagogų registro palyginamajame vertinime nenaudojami. Tačiau, jei neatitikimai su Pedagogų registro duomenimis bus ženklūs, institucijos bus paprašytos juos paaiškinti.

7.      Ar reikės ekspertams pateikti sąrašą žmonių dirbančių vertinamajame vienete?

Žmonių sąrašo pateikimas nėra numatytas. Tačiau pagal Palyginamojo ekspertinio MTEP vertinimo Reglamento 14 punktą, ekspertų grupių prašymu MOSTA, esant galimybėms, gali pateikti kitus ekspertų grupes dominančius duomenis.

8.      Formos 5 ir 6 punktuose prašoma pateikti informaciją apie dalyvavimą tarptautinėse mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) programose bei pateikti sutartis dėl MTEP vykdymo su ūkio subjektais ar kitomis institucijomis. Formoje nėra galimybės nurodyti mokslo kryptį. Ar tas pats projektas ar sutartis gali būti teikiamas keliuose vertinamuosiuose vienetuose, jei jį vykdo / pasirašė keli vertinamieji vienetai, nurodant proporcijas? Ar tuomet projekto / sutarčių dalis vertins skirtingi ekspertai?

Formos 5 ir 6 dalys bus vertinamos pagal sritis, krypties nurodyti nereikia. Tas pats projektas ar sutartis gali būti teikiami keliuose vertinamuosiuose vienetuose, jei jį vykdė / pasirašė keli vertinamieji vienetai. Kiekvienas vertinamasis vienetas turės nurodyti kokia dalis jam tenka. Šias sutartis vertins LMT ekspertai (kasmetiniam vertinimui). Visos mokslo srities sutartis vertina tie patys ekspertai.

9.      Nuo 2018 m. kovo 5 d. turėtų prasidėti 13-16 punktų pildymas. Ar 13.1 punkte bus įtraukti automatiškai duomenys iš praėjusių vertinimų?

Formos 13.1 papunktyje prašoma pateikti geriausių mokslo darbų sąrašą. Jeigu vertinamasis vienetas norės į šį sąrašą įtraukti ankstesnių vertinimų darbų, sistemoje bus sudaryta galimybė tuos duomenis įkelti. Svarbu tai, kad vertinamasis vienetas galės nurodyti ir kitus, LMT nevertintus darbus.

10. Prašome paaiškinti šį apribojimą 13.1 punktui: „Teikiant mokslo darbų sąrašą (13.1 papunktis) vienam autoriui tenkančių teikiamų darbų dalių suma negali būti didesnė nei 0,7, išskyrus atvejį, kai teikiamas vieno autoriaus darbas“. Jei to paties žmogaus publikacijos pateikiamos keliuose VV, kaip indėlis skaičiuojamas ar VV viduj ar sumuojamas atskiriems VV.

Kai teiksite darbų sąrašą 13.1 punkte, yra apribojimas kiek galima pateikti vieno autoriaus darbų, jeigu tai nėra bendraautorystė, teikiant sąrašus kasmet (nuo keturių). Tai yra, kai sprendžiate kieno darbus pateikti už kiekvienus atskirus metus turite atsižvelgti kiek vieno konkretaus žmogaus darbų galite pateikti. Jeigu pateikėte vieno autoriaus geriausią darbą atitinkamais metais – jau teikti antro to autoriaus darbo nebegalima, nes viršija reikalavimus (0,7 arba 1, jei tai vieno autoriaus darbas), bet, jeigu tai yra bendraautorystė, reikia dalinti iš autorių skaičiaus ir tada susumuoti.

Pavyzdžiui, 2013 metais Jūs norite pateikti Vardenio Pavardenio straipsnį, kurį jis parašė kartu su kitu žmogumi (šiuo atveju nesvarbu ar jis iš Jūsų institucijos ar iš kitos institucijos), tai jo indėlis šiuo atveju yra 0,5 ir jo kolegos indėlis yra 0,5. Jeigu Jūs norėsite teikti dar vieną Vardenio Pavardenio darbą 2013 metais, jo indėlis tame darbe neturėtų būti didesnis nei 0,2 (pvz. straipsnį parašė 5-iese, ir vienas iš to straipsnio autorių buvo Vardenis Pavardenis).

Jeigu to paties žmogaus publikacijos teikiamos keliuose vertinamuosiuose vienetuose, jo indėlis skaičiuojamas vertinamojo vieneto viduje.

11.  Kuriose formos dalyse teikti duomenis apie sritis, o kuriose apie kryptis? Ar sistema rodys kiek darbų reikia pateikti?

Formos 13 ir 15 punktuose pildoma pagal vertinamojo vieneto mokslo kryptis ir (ar) mokslo sritį (priklauso nuo to ar vertinamasis vienetas vykdo studijas, turi teisę vykdyti doktorantūrą ar sieks ją įgyti per artimiausius penkerius metus). Pagal sritį duomenys čia teikiami, jeigu nurodytos mokslo krypties MVDDA yra mažiau arba lygus 2.

Formos 14 ir 16 punktai pildomi pagal mokslo sritis.

„Vieversio“ sistema pati nurodys kiek darbų už vertinamą kryptį ar sritį vertinamasis vienetas turi pateikti.

12.  Kaip teisingai paskaičiuoti kiek darbų reikia teikti kiekvienam atvejui?

Jeigu visose vertinamojo vieneto nurodytose kryptyse vertinamasis vienetas vykdo doktorantūrą, ar ketina vykdyti artimiausių 5 metų laikotarpyje, jeigu vykdo studijas, tuomet darbai teikiami atskirai pagal mokslo kryptis. Jeigu vertinamasis vienetas kurioje nors ar keliose kryptyse nevykdo studijų arba nevykdo doktorantūros, tai gali visas tas kryptis sujungti į vieną mokslo sritį ir darbų neišskirti atskirai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Formos 13 ir 15 punktuose yra reikalavimas, kad jei vertinamamojo vieneto kurioje nors kryptyje mokslininkų yra daugiau negu 5 MVDDA, tai bent vieną tos krypties darbą privaloma iš tos teikiamos duomenų grupės išskirti krypčiai.

Jeigu žiūrėti konkrečiai pagal Formos punktus:

Formos 13 (13.1 – 13.3) ir 14 (14.1 – 14.7) punktus, kuriuose teikiama informacija už kiekvienus 2013, 2014, 2015, 2016 ir 2017 metus, teikiami nemažiau kaip 4 darbai. Tai, kiek konkrečiai darbų reikia pateikti vertinamajam vienetui, priklauso nuo atitinkamos mokslo krypties ar srities, jei informacija teikiama pagal sritį, MVDDA.

Teikiant duomenis pagal Formos 15 (15.1 – 15.4) ir 16 (16.1 – 16.8) punktus, kuriuose teikiama informacija apie paskutinius penkerius metus, t. y. bendrai už 2013-2017 m. laikotarpį, teikiama nuo 5 iki 15 darbų. Tai kiek konkrečiai darbų reikia pateikti vertinamajam vienetui priklauso nuo atitinkamos mokslo krypties ar srities, jei informacija teikiama pagal sritį, MVDDA.

Tai kiek konkrečiai darbų reikia pateikti vertinamajam vienetui nurodo pati „Vieversio“ sistema, pagal formos 4 dalyje nurodytą vertinamojo vieneto krypties ar srities mokslininkų VDDA.

13.  Kokia kalba turi būti teikiama informacija patvirtintoje formoje?  „Vieversio“ sistemoje pildoma informacija apie sutartis. Ten reikia pateikti kalendorinį planą, pirmus puslapius, banko įrašus – ar visą šią informaciją reikės išversti ekspertams? Ar vertinamasis vienetas turi versti publikacijų pavadinimus, ar teikiamos publikacijos anglų kalba ar pakaktų jų aprašymų? Kokiu pavidalu teikiamos geriausios publikacijos?

Palyginamojo ekspertinio MTEP vertinimo informaciją MOSTA teiks ekspertams tik anglų kalba, tad vertinamieji vienetai teikdami informaciją, reikalingą palyginamajam vertinimui, teikia anglų kalba (Formos 13-16 punktai, išskyrus tas formos dalis, kur reikia pateikti mokslo darbų sąrašus ir mokslo darbus ekspertams skaityti).

Atkreiptinas dėmesys, kad „Vieversio“ sistemoje forma, kurią pildo vertinamasis vienetas, yra parengta lietuvių ir anglų kalbomis. Kadangi dalis informacijos persidengia, t. y. reikalinga tiek MOSTA, tiek LMT vykdomiems vertinimams, LMT pabrėžė, kad visi LMT ekspertai anglų kalbą supranta. Informacijos apie sutartis versti nereikės. Informacija apie sutartis reikalinga kasmetiniam vertinimui, kad LMT ekspertai galėtų nustatyti ar sutartis buvo pasirašyta dėl MTEP veiklos, pagal Frascati vadovą, ar ne.

Teikiant darbų sąrašus už kiekvienus metus, darbų sąrašai gali būti teikiami originalo kalba. Tais atvejais, kai mokslo darbas yra parengtas ne anglų kalba, šalia darbo pavadinimo originalo kalba, reikia pateikti ir darbo pavadinimą anglų kalba. Teikiant mokslo darbus ekspertams skaityti (Formos 15.1 punktas), darbai teikiami originalo kalba ir šių darbų kopijos teikiamos per „Vieversio“ sistemą. Jeigu teikiamas mokslo darbas skaitymui nėra parengtas anglų kalba – VV turi pasirūpinti, jog būtų pateikta tokio darbo anotacija anglų kalba.

14.  Kaip nustatyti kas yra geriausias mokslo darbas? Praeitame vertinime buvo pateikta pagal SCOPUS duomenų bazę, bet ekspertai tada žiūrėjo Thomson Reuters Web of Science duomenų bazės įrašus. Ar ekspertai vertins straipsnio turinį? Ar žiūrės ar straipsnis publikuotas Q1-Q4 žurnaluose?

Vertinamojo vieneto mokslininkai patys nusprendžia kurie jų darbai buvo geriausi. Ekspertams vertinant vertinamojo vieneto (mokslo krypties) MTEP veiklos kokybę pateiktų darbų kokybė yra vienas iš šaltinių vertinamojo vieneto (mokslo krypties) MTEP veiklos kokybei įvertinti. Vertinant pateiktus mokslo darbus ekspertai gali atsižvelgti į darbo turinį, vertinamojo vieneto atstovų indėlį į darbą, darbo paskelbimo (publikavimo) vietą, atsižvelgiant į srities specifiką. Ekspertams nebus nurodyta, kad jie privalo ar neprivalo atsižvelgti į Scopus ar WoS duomenų bazėse pateikiamą informaciją apie vertinimui pateiktus darbus, t. y. ekspertai šiuo klausimu nebus apriboti.

15.  Ar pateiktų mokslo darbų kokybė bus vertinama balais?

Norėtume pastebėti, jog ankstesnių vertinimų metu, kuriuos atlikdavo LMT ekspertai, pvz., 2015–2016 metų mokslo (meno) veiklos vertinime, kuomet kartu su kiekybiniu (II lygmens) mokslo darbų įvertinimu taškais buvo vykdomas ir kokybinis (I lygmens) mokslo darbų vertinimas, kiekviena teikta publikacija skaitymui (I lygmens vertinimui) buvo vertinama balais. Nuo šių metų LMT vykdomame Kasmetiniame mokslo ir meno darbų vertinime pateiktų darbų įvertinimas taškais išlieka, tačiau palyginamajame ekspertiniame MTEP veiklos vertinime, kurį organizuoja MOSTA, teikiamos publikacijos nėra vertinamos kiekviena atskirai taškais ar balais. Vertinant mokslo kokybę, į kurią įtraukiami visi duomenys teikti pagal ŠMM patvirtintos formos 13 ir 15 dalis, kuriose į mokslo kokybės kriterijų patenka ir pateikti mokslo darbų sąrašai bei dalies jų kopijos, balais yra vertinama pateiktų darbų visuma ir publikacijos nėra atskirai įvertinamos balais.

16.  Kaip bus vertinami humanitarinių mokslų darbai, kurių SCOPUS duomenų bazėje nėra?

Palyginamajame vertinime nėra minima SCOPUS duomenų bazė ir kad pagal joje esančius duomenis būtų priimami sprendimai dėl vertinimo.

17.  Prašome patikslinti apdovanojimo sąvoką.

Sąvoka „apdovanojimai“ palyginamajame ekspertiniame MTEP vertinime suprantama, kaip padovanojimai už nuopelnus (pvz., prizai, suteikti garbės vardai, medaliai, ordinai ir kt.) – ne konkursinis MTEP projektų finansavimas.

18.  Prašome patikslinti sąvoką „mokslo darbai“ vartojamą formos 14.1 ir 16.1 papunkčiuose, kuomet formoje prašoma pateikti didžiausią socialinį-ekonominį poveikį turėjusių mokslo darbų ir įvykdytų verslo sektoriaus užsakymų sąrašą. Kaip turėtų būti suprasta „mokslo darbų“ sąvoka? Ar tai turi būt publikacija, monografija, disertacija, publikacijų ciklas, kas tai ir ar tai gali būt projektas, kuris irgi galėjo turėt ženklų poveikį, taip pat ar gali būti pateikti patentai? Ar gali būti teikiama disertacija? Kaip suprasti „socialinio – ekonominio poveikio“ terminą? Kaip fiksuojamas atlikimas? Ar tai turi būti konkrečiais ataskaitiniais metais išspausdintas darbas / įvykdytas užsakymas / įgyvendintas projektas?

Mokslo darbus apima visi mokslininkų atlikti darbai vykdant mokslinius tyrimus. Buvusi metodika susilaukdavo kritikos, kad tam tikrų mokslo krypčių atstovai negali pateikti darbų, kuriuos jie dirba ar kuriuos užsako valstybė – tokiems darbams nebuvo jokios tinkamos kategorijos. Darbas turi būti publikuotas / įvykdytas / įgyvendintas. Taigi, į sąvoką „mokslo darbai“ į eina viskas ką padarė mokslininkai, tai buvo pristatyta ir tai, vertinamojo vieneto mokslininkų nuomone, turėjo poveikį. Svarbu ne darbo forma, o jo poveikis, kurį reikės aprašyti. Čia „poveikis“ suprantamas kaip padarinys, nauda, pokytis ekonominiame, visuomeniniame, kultūriniame, viešosios politikos, sveikatos, aplinkosaugos, gyvenimo kokybės ir pan. lygmenyje.

19.  Ar gali tas pats darbas būti teikiamas kelioms mokslo kryptims, jei yra tarpkryptinis?

Jei darbas tarpkryptinis, jis gali būti teikiamas kelioms mokslo kryptims. Svarbu, nurodyti vertinamojo vieneto mokslininkų indėlį.

20.  Ar pildant formos 14.2 papunktį, galima pateikti tą patį atvejį, jeigu vertinamojo vieneto tyrėjai dalyvavo jame kelis metus iš eilės, kelis kartus? Ar gali būti teikiama informacija šioje dalyje, kai vertinamojo vieneto tyrėjas buvo kokios nors vertinimo komisijos narys?

Gali būti teikiamas atvejis keletą metų iš eilės. Taip, tyrėjas gali būti ir vertinimo komisijos narys. Sistemoje „Vieversys“ prašoma pateikti tokius duomenis:

18 kl anketa

21.  Pildant formos 14.3 dalį apie vertinamojo vieneto visuomenei ar ūkio subjektams suteiktų svarbiausių konsultacijų sąrašą, reikia pateikti įrodymus? Jei taip, kokie įrodymai turi būti pateikti? Sutartis, viešinimo faktas, konsultaciją gavusio subjekto patvirtinimas? Ar tai gali būti teikiamos šioje dalyje paraiškų vertinimo paslaugos? Kaip apibūdinti sąvoką konsultacija?

Teikiant informaciją apie konsultacijas, sistemoje „Vieversys“ bus prašoma pateikti tokius duomenis:

19 kl anketa

Paraiškų vertinimo paslaugos nėra tinkamos pateikti šioje dalyje, kadangi sąvoka „konsultacija“ suprantama kaip suteikta moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra pagrįsta informacija ir patarimai, kurie visuomenei ar ūkio subjektams padeda spręsti iškilusias problemas. Esmė – paaiškinime.

22.  Ar pildant formos 14.6 punktą, tinkama pateikti informaciją apie tarptautinių programų paraiškų vertinimo, tarptautinių leidyklų straipsnių recenzavimo veiklą? Ar šiame punkte galima pateikti informaciją apie tai, kad VV atstovas buvo tarptautinės konferencijos mokslinio komiteto narys? Jeigu vertinamojo vieneto tyrėjas dalyvauja kokiame nors projekte asmeniškai kaip ekspertas, ar tokį dalyvavimą tarptautiniame projekte galima teikti vertinimui?

Taip, tinkama ir galima. Teikiant informaciją apie asmenišką vertinamojo vieneto tyrėjo dalyvavimą tarptautiniame projekte, reikia pateikti įrodymą, kad ekspertas dalyvavo, kaip vertinamojo vieneto atstovas (buvo prieskyra vertinamajam vienetui).

23.  Pildant informaciją formos 14.7 punktui kokios veiklos rezultatai turimi mintyje? Ar tai renginiai, ar publikacijos? Ar renginiai gali apimti keletą vertinamųjų vienetų, pvz., Erdvėlaivis žemė?

Įvairių veiklų rezultatai galimi. Teikiama informacija gali apimti keletą vertinamųjų vienetų, tik svarbu nurodyti vertinamojo vieneto mokslininkų indėlį.

24.  Ar pildant formos 15.4 papunktį apie dalyvavimą konkursiniuose MTEP projektuose galima pateikti informaciją ir apie nacionalinius ir apie tarptautinius MTEP projektus? Ką reikėtų nurodyti šio punkto laukelyje „Paaiškinimas“?

Taip, galite nurodyti tiek nacionalinius, tiek tarptautinius projektus. Jei Vertinamojo vieneto nuomone yra svarbios informacijos, kurią nori pateikti ekspertams (pvz. ar buvo partnerių, kas jie tokie, koks VV vaidmuo buvo projekte, su kokiomis šalimis įgyvendintas projektas, kokioje srityje projektas buvo vykdomas, kokie rezultatai ar pan.), ją galima pateikti šiame paaiškinimo laukelyje.

25.  Jeigu 15.4. punkte pateikiant duomenis apie dalyvavimą konkursiniuose MTEP projektuose pasirenkama iš sąrašų, dažnu atveju prie „institucijos gautos lėšos” būna 0, kadangi sutartis LMT ekspertų buvo pripažinta ne MTEP, kaip elgtis VV – ar galima pataisyti tą sumą ir įvesti visą institucijos gautą sumą?

Tokiu atveju reikia įrašyti gautą sumą pagal sutartį.

26.  Ar infrastruktūra yra suprantama labai plačiai, kaip LMT siekia parodyti, kad yra įsijungiama į tinklus, ar tai suprantama, kad vertinamasis vienetas turi tam tikrų aparatų, mikroskopų ir pan.? Kokie duomenys turi būti pateikti formos 16.9 ir 16.10 punktuose?

Orientacinis apibrėžimas, kas yra MTEP infrastruktūra pagal ŠMM 2017 m. spalio 11 d. Nr. V-769 įsakymą:

Mokslinių tyrimų infrastruktūra suprantama kaip priemonių, išteklių ir su jais susijusių paslaugų visuma, kuria naudojasi mokslo bendruomenė atlikdama mokslinius tyrimus. Mokslinių tyrimų infrastruktūra apima materialiąją dalį (mokslinę įrangą, mokslinių tyrimų medžiagą), nematerialiąją dalį (žinių šaltinius, kolekcijas, archyvus, duomenis bei programinę įrangą, tinklaveiką) bei kitas išskirtines priemones, kurios yra esminės aukščiausio lygio moksliniams tyrimams atlikti.

Dėl „16.9. turimos MTEP infrastruktūros, jos naudojimo organizavimo ir planuojamų (pageidaujamų) jos plėtros krypčių aprašymas, nurodant dalyvavimą nacionalinėse ir tarptautinėse MTEP infrastruktūrose“:

Šiame punkte pateikiama informacija apie infrastruktūrą bendrai už 2013-2017 metus, kurią valdo VV.

Nurodant dalyvavimą nacionalinėse ir tarptautinėse MTEP infrastruktūrose, galima atsižvelgti į keletą pavyzdžių pateikiamų šioje nuorodoje. Čia pateikiamas 2015 metų infrastruktūrų kelrodis, kuriame pateikta kokiose infrastruktūrose, kas dalyvauja.

Dėl „16.10. MTEP infrastruktūros, veikiančios atviros prieigos principu, naudotojai ir naudojimo trukmė (valandomis)“:

Jeigu VV esama infrastruktūros, kuri veikia atviros prieigos principu ir ją valdo VV, t. y. yra sudaryta galimybė naudotis išoriniams (ne VV) vartotojams, tuomet ją ir reikėtų toje lentelėje (16.10) surašyti. Jei tokios infrastruktūros nėra – šios dalies nepildykite.

Jeigu naudojimo valandos nefiksuojamos, tada reikėtų pažymėti, kad statistika nėra renkama, tokiu atveju galima nurodyti bent jau nuo kada (ir iki kada, jei jau nebenaudojama) ta infrastruktūra turima ar pradėta naudoti.

Šiame punkte taip pat pateikiama informacija apie atviros prieigos infrastruktūrą bendrai už 2013-2017 metus. Informacija teikiama anglų kalba. Įrašų skaičiaus apribojimų – nėra, teikiama tiek, kiek yra.

27.  Pildant informaciją apie 16.11 darbuotojai pagal amžių – ar reikia pildyti ir darbuotojas-jaunas mamas, kurios augina vaikus iki 2 metų (tačiau nedirba gruodžio 31 d.)?

Taip, jos taip pat įtraukiamos.

28.  Ar pildant 16.12.1. dalį apie konkurso būdu priimtus darbuotojus, turinčius mokslo laipsnį (iš jų darbuotojus, kurie prieš juos priimant dirbo užsienyje) reikia nurodyti ir tuos darbuotojus, kurie pakartotinai dalyvavo konkurse dėl tų pačių arba aukštesnių pareigų? Taip pat pildant 16.12.2. dalį apie atleistus darbuotojus, turinčius mokslo laipsnį (iš jų į pensiją) kilo klausimas ar reikia įtraukti ir tuos atvejus, kuomet baigėsi darbo sutartis konkurso būdu ir vėliau tas žmogus tęsė darbą, tik jau ne pagal konkursinę darbo sutartį?

„Jeigu asmuo buvo konkurso būdu buvo priimtas į aukštesnes pareigas 16.12.1 punkte juos taip pat reikėtų pažymėti. Tokiu atveju, nepamirškite fiksuoti ir atleidimo fakto 16.12.2 punkte. Darbuotojas, pakartotinai laimėjęs konkursą, 16.12.1 papunktyje nenurodomas.

Taip, jeigu buvo nutraukta konkursinė darbo sutartis, ji turėtų būti įskaičiuota į 16.12.2 dalį.“

29.  Formos 16.14 punkte prašoma pateikti vertinamojo vieneto ar Institucijos strateginį veiklos planą. Kokia kalba reikia pateikti informaciją? Jeigu strategija yra parengta lietuvių kalba, ar ją reikia išversti į anglų kalbą? Jeigu strategija yra skelbiama viešai Institucijos internetiniame puslapyje, ar galima pateikti nuorodą į puslapį?

Strateginis veiklos planas teikiamas anglų kalba. Jeigu strategija yra parengta lietuvių kalba, strategijos svarbiausius dalykus reikės išversti į anglų kalbą.

Papildomoje formoje, bus galima plačiau aprašyti: kaip ši strategija užtikrina vertinamojo vieneto mokslinės veiklos kokybę, stiprina vertinamojo vieneto mokslininkų kvalifikaciją, padeda pritraukti jaunus tyrėjus ir tyrėjus iš užsienio bei stiprinti MTEP bendradarbiavimą (su verslu, nacionaliniais ir tarptautiniais partneriais).

Jeigu strategija anglų kalba yra viešai skelbiama vertinamojo vieneto / Institucijos internetiniame puslapyje, tuomet nuorodą pateikti galima.

30.  Kuomet vertinamojo vieneto strategija yra keičiama ar neseniai buvo pakeista, kokią strategiją – senąją strategiją ar naują – reikia pateikti?

Teikiama aktualiausia strategija.

31.  Jeigu vertinamasis vienetas šiuo metu yra parengęs, bet dar nepatvirtinęs savo artimiausių kelerių metų strateginio plano – ar geriau skubėti patvirtinti šį planą ir jį teikti ekspertams, ar pateikti bendrą institucijos strateginį planą?

Strategija teikiama tam, kad ekspertai galėtų įvertinti vertinamojo vieneto potencialą. Kurį strateginį planą teikti sprendžia pats vertinamasis vienetas. Jeigu jau esate parengę, bet dar nepasitvirtinę savo vertinamojo vieneto strateginio plano tačiau norite teikti jį, o ne bendrą institucijos strateginį planą, galite teikti ir nepatvirtintą, tik tada būtina pateikti ekspertams aiškų komentarą nurodantį, jog teikiamas parengtas, bet dar nepatvirtintas vertinamojo vieneto strateginis planas, kuriuo vadovaudamasis vertinamasis vienetas ketina dirbti artimiausius kelerius metus.

32.  Koks ženklų skaičius telpa „Vieversio“ sistemos laukuose?
  • „Unikalus kodas” – 50
  • „Nuoroda į …”, „Dalyvavimą patvirtinanti nuoroda” – 600
  • „Šalis”, „Data, vietovė” – 600
  • „Vardas, pavardė”, „Disertanto vardas, pavardė”, „Organizacija”, „Organizatorius” – 600
  • „Užduotis ar pozicija” – 600
  • „Žurnalas”, „Pozicija redakcinėje kolegijoje” – 600
  • p. 16.10: „MTEP infrastruktūra”, „Naudotojai” – 600
  • Visi kiti laukai po 2000, o didesni paaiškinimo laukai (6000, 8000, 18000, 24000) atvaizduojami kiek įvesta ir kiek galima įvesti.
33.  Ar teikiant sąrašus 13.2., 13.3., 14.2., 14.3., 15.2., 15.3 galima nurodyti daugiau nei vieno žmogaus vardą ir pavardę, jeigu pvz. teikiamą geriausią pranešimą ar konsultaciją ir t.t. skaitė daugiau nei vienas VV atstovas?

Taip, galite nurodyti daugiau nei vieno žmogaus vardą ir pavardę. Laukelyje „Vardas, pavardė”, telpa iki 600 spaudos ženklų. Jeigu pranešimą skaitė ne tik Jūsų VV atstovas, bet ir kitos institucijos atstovas, galite nurodyti kurie asmenys buvo būtent iš Jūsų VV. Svarbu, kad indėlis VV matytųsi.

34.  Jeigu nerandame, nėra išlikę duomenų apie konkrečia datą, nuo kada VV atstovas priklauso redakcinei kolegijai. Kokią datą nurodyti?

Jei nerandate konkrečios datos nuo kada VV atstovas priklauso redkolegijai – nurodykite tikslius metus, o mėnuo ir diena gali būti nurodyti sausio 1 d. Ekspertams nurodysime, kad šiuo atveju svarbiau metai, nei konkreti diena nuo kada VV atstovas toje redkolegijoje atsirado.

35.  Jeigu konferencijos, kurioje buvo dalyvauta prieš keletą metų svetainė kasmet yra atnaujinama ir negalime atrasti programos, kuri įrodytų VV atstovo dalyvavimą konferencijoje, kokius patvirtinančius duomenis galima pateikti?

Jeigu nuorodos nėra, galite pateikti nuorodą, kopiją ar bibliografinį aprašą į paskelbtą konferencijos pranešimų rinkinį, jei tokio nėra, jei yra išlikęs, galite pateikti pranešimo PDF ir pan., t. y. pateikite bet kokį dalyvavimo faktą patvirtinantį įrodymą.

36. Dėl konferencijų pateikimo – ar pridedamas dokumentas, taip kaip prašoma instrukcijose turi pateikti tik įrodymą apie dalyvavimą konferencijoje (programą, arba sertifikatą). Ar ekspertams nėra aktualu pats konferencijos straipsnis? Ar ekspertai vertins tik pačią ataskaitą, ar tikrins pridėtus įrodymus apie dalyvavimą? Ar tikslinga pridėti ir konferencijų straipsnius?

Ne, ekspertai netikrins, tą darys MOSTA. Pridėti konferencijų straipsnių čia nereikia. Jeigu manote, kad tai geriausi darbai, galite teikti prie geriausių darbų sąrašo.

37. Ar teikiant darbų bibliografinius aprašus, kur yra bendraautorystė su kitomis institucijomis, reikia nurodyti kurie autoriai yra iš Vertinamojo vieneto institucijos? Ar ekspertai tikrins bibliografinius aprašus, ar teisingai nurodyti indėliai?

Būtų gerai nurodyti, kurie darbo autoriai yra iš Jūsų Vertinamojo vieneto, pavyzdžiui įterpiant autoriaus Pavardę ir Vardą į laužtinius skliaustus (kaip buvo daroma ankstesnių metų LMT vertinimuose, kuomet laužtiniuose skliaustuose buvo nurodomi institucijos autoriai). Ne ekspertai tikrins, kas yra konkretūs autoriai, ar teisingai nurodyti indėliai. Tikrins MOSTA.

38. Ar teikiant duomenis vertinimui iš ankstesnių LMT vertinimų (pvz. sutartis su dėl MTEP veiklų, MTEP projektus) būtina dar pateikti įrodymus, jeigu tie projektai, sutartys jau buvo vertinti LMT?

Ne, tokiais atvejais įrodymų pateikti nereikia. Teikiant sutartis, projektus iš LMT sąrašų, prašome nurodyti paaiškinime, jog teikiamas projektas ar sutartis jau buvo įvertinti LMT.

39. Ar inovaciniai čekiai tinkami teikti 16.8 punkte apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą?

Inovaciniai čekiai siejami su užsakymu.

40. Formos 14.6 ir 16.6 punktuose – ar būtina prisegti dokumentą? Jei ne, ar tokiu atveju būtinai reikia el. nuorodos? O gal nebūtina prisegti nei dokumento, nei el. nuorodos?

14.6 punkte pateikiama narystę patvirtinančio dokumento kopija ir (ar) elektroninė prieiga, 16.6 punkte patvirtinimo pateikti nereikia.

Klausimai apie papildomas duomenų formas

1.  Papildomo klausimyno vertinamajam vienetui (Additional questions for the Unit) 1.2 dalyje prašoma aprašyti kaip VV ar institucijos strategija prisideda prie tarptautinių tyrėjų pritraukimo ir kitų dalykų. Jeigu mūsų VV tarptautinių tyrėjų pritraukimas nėra strategiškai svarbus, ar mes turime vis tiek aprašyti šį aspektą?

Jeigu kažkuris iš šiame klausime pateiktų aspektų Jūsų vertinamajam vienetui nėra aktualus (pvz., pritraukti tyrėjus iš užsienio ar stiprinti bendradarbiavimo ryšių su verslu ir pan.), tai to galite ir neminėti, aprašykite tai, kas Jūsų vertinamajam vienetui yra svarbu ir aktualu šiuo klausimu.

2.  Ką reikėtų nurodyti papildomame klausimyne vertinamajam vienetui (Additional questions for the Unit) 3.1 dalyje esančiame laukelyje „Description“?

Šiame laukelyje galite pateikti bendros veiklos rezultato paaiškinimą ar papildomą informaciją apie tą rezultatą ekspertams. Pavyzdžiui, jeigu tai buvo bendra publikacija, galite pateikti informaciją kur ji buvo publikuota, pateikti nuorodą į publikaciją ir pan. Jeigu tai kartu įgyvendinama jungtinė doktorantūros programa, galite pateikti trumpą tos programos pristatymą arba pateikti nuorodą ekspertams į programos puslapį ir pan. Jeigu manote, kad laukelyje „Outcome of collaboration“ pateiktiems rezultatams reikia papildomos informacijos, „Decription“ laukelyje tą informaciją ir galite pateikti. Jeigu manote, kad papildomos informacijos nereikia – „Description“ laukelį galite palikti tuščią.

3.  Ar būtina pildyti visus papildomose formose pateiktus laukus? Jeigu tam tikrose dalyse neturime duomenų?

Jeigu Jūsų Vertinamajam vienetui viena ar kita prašoma pateikti informacija nėra aktuali, neturite duomenų – tos dalies galite nepildyti. Tai yra papildoma informacija ekspertams. Visų laukų pildymas nėra privalomas.

4.  Ar pildant papildomas formas galima viršyti nurodytą ženklų skaičių?

Viršyti galite max. 20% nurodyto ženklų skaičiaus.

5. 3 punkto “International collaboration” lentelėse reikia nurodyti “Collaborator”. Ar šioje grafoje turi būti nurodytas Vertinamojo vieneto atstovas, kuris bendradarbiauja su užsienio institucija, ar atvirkščiai, užsienio institucijos atstovas?

Grafoje „Collaborator“ pateikiama informacija apie užsienio institucijas ar jų atstovus su kuriais Jūs bendradarbiaujate, ne Jūsų Vertinamojo vieneto atstovai.

6. Ar pildant formos „General information about the Institution“ dalį apie darbuotojus, reikėtų įtraukti ir tų padalinių, kurie nėra įtraukti į vertinamuosius vienetus, duomenis? Taip pat ar eilutėje „Total number of Other personnel (including administrative, technical personnel, etc.)“ reikia nurodyti ir valytojus, bibliotekų darbuotojus, studijų skyriaus ir kitus darbuotojus, kurie nedirba mokslinio darbo ir nedėsto?

Taip, teikdami informaciją apie darbuotojus, įtraukite duomenis apie visus Jūsų Institucijos struktūrinius padalinius, net jei jie nėra įtraukti į vertinamuosius vienetus. Eilutėje „Total number of Other personnel (including administrative, technical personnel, etc.)“ nurodydami informaciją apie kitus darbuotojus, įtraukite visus, kurie nėra dėstytojai ar mokslo darbuotojai, ir dirba Jūsų institucijoje pagal darbo sutartį.

Klausimai dėl ekspertų darbo ir vizitų į vertinamuosius vienetus

1.      Kiek ekspertų vertins vertinamąjį vienetą?

Vertinamojo vieneto informaciją skaitys nemažiau kaip trys ekspertai. Jei 3 ekspertai neturės kompetencijos įvertinti visų mokslo krypčių, bus priskiriami papildomi ekspertai (tiek, kiek reikės).

Vizito į vertinamąjį vienetą metu lankysis mažiausiai 3 ekspertai, iš kurių bent vienas iš vertinamojo vieneto vertintojų ir bent vienas ekspertas, kuris nevertino vizituojamo vertinamojo vieneto.

2.      Kiek ekspertų vyks vizito į vertinamuosius vienetus? Jeigu vertinamajame vienete yra 4 mokslo kryptys, ar vis tiek atvyksta trys ekspertai ir viena mokslo kryptis lieka užribyje, ir jeigu, pavyzdžiui, yra vertinamasis vienetas, kuriame yra viena kryptis, tai atvyksta trys ekspertai vienos krypties?

Vizito į vertinamąjį vienetą metu lankysis mažiausiai 3 ekspertai, iš kurių bent vienas iš vertinamojo vieneto vertintojų, skaičiusių vertinamojo vieneto pateiktus dokumentus, ir bent vienas ekspertas, kuris nevertino vizituojamo vertinamojo vieneto pateiktų dokumentų.

3.      Kiek laiko truks vizitai?

Vizito trukmė 2 – 2.5 val.

Vizito metu vyks susitikimai su:

Vertinamojo vieneto administracija (~30 min.)

Vertinamojo vieneto tyrėjais (~30 min.)

Vertinamojo vieneto doktorantais (~30 min.)

Taip pat bus susipažįstama su vertinamojo vieneto infrastruktūra (~30 min.)

4.  Kokio dydžio darbuotojų / doktorantų grupės galės dalyvauti susitikimuose su ekspertais? Ar yra numatyti apribojimai?

Apribojimai nėra numatyti.

5.  Ar reikės pateikti susitikimų su ekspertais dalyvių sąrašus?

Dalyvių sąrašų nereikia.

6. Prašome patikslinti, kaip ekspertai vertins Vertinamuosius vienetus – ar bus vertinama atskirai pagal metus, ar bus žiūrima tik į bendrą vaizdą.

Ekspertai vertins pagal tris kriterijus – MTEP veiklos kokybės, socialinio ekonominio poveikio ir perspektyvumo. Kiekvienas formos punktas atitinka tam tikrą kriterijų. Tai visų pirma duomenys bus pateikiami taip, kad aiškiai ekspertai matytų kurie punktai skirti vertinti kokį kriterijų. Taip pat svarbus elementas yra tas, kad planuojama pateikti ekspertams informaciją keliais blokais – vienoje vietoje bus 5 metų bendras laikotarpis, o kitoje duomenys pamečiui bei apjungti duomenys (pvz. apie doktorantų, darbuotojų skaičius ir pan.). Atskirai bus pateikta papildoma informacija, surinkta iš papildomų formų. Ekspertai galės naudotis visa pateikta informacija, kaip jiems patiems bus patogu.

7. Ar fakulteto dekanas turėtų dalyvauti susitikime su ekspertais kaip administracijos atstovas?

Administracija laikytini tie vertinamojo vieneto darbuotojai, kurie užima administracines pareigas – dekanas, prodekanai, instituto direktorius, laboratorijų vadovai, studijų skyriaus darbuotojai, mokslo centrų/skyrių darbuotojai ir pan. Reiktų nepamiršti, jog tas pats žmogus gali eiti kelias pareigas (pvz., dekanas ir vyr. mokslo darbuotojas ar pan.). Susitikimuose su administracija, tyrėjais, doktorantais vertinamojo vieneto nariai patys viduje turėtų apsitarti kokią grupę deleguojami žmonės atstovaus. Svarbu: jei, pvz. prodekanas dalyvavo ekspertų susitikime su administracija (nors pats yra ir tyrėjas), tai ekspertų susitikime su tyrėjais jis dalyvauti nebegalės.

8. Ar vertinamasis vienetas turės prisistatyti ekspertams? Jeigu taip, kas turėtų būti pristatoma susitikimo su ekspertais metu?

Kiekvienas vertinamasis vienetas susitikimo pradžioje turėtų pristatyti save, savo veiklą ir ką nori būtinai ekspertams pabrėžti. Vertinamojo vieneto prisistatymas turėtų trukti iki 10 minučių.


Rezultatai

Palyginamajame ekspertiniame MTEP vertinime dalyvavę tarptautiniai ekspertai parengė ataskaitas apie kiekvieną vertintą mokslo sritį. Kviečiame susipažinti.

Biomedicinos mokslai (ataskaita lietuvių kalbaataskaita anglų kalba)

Fiziniai mokslai (ataskaita lietuvių kalbaataskaita anglų kalba)

Humanitariniai mokslai (ataskaita lietuvių kalbaataskaita anglų kalba)

Socialiniai mokslai (ataskaita lietuvių kalbaataskaita anglų kalba)

Technologijos mokslai (ataskaita lietuvių kalbaataskaita anglų kalba)

Žemės ūkio mokslai (ataskaita lietuvių kalbaataskaita anglų kalba)

Vertinamųjų vienetų ir institucijų įverčiai (rezultatai)


Ekspertai

Ekspertų grupių ar jų pogrupių (ne mažiau kaip 4 ekspertai) kiekvienai mokslo sričiai sudarymą ir jų vadovų paskyrimą organizuoja MOSTA. Ekspertų grupių pogrupiai sudaromi, jeigu mokslo srityje yra didesnis skaičius vertinamųjų vienetų. Ekspertų grupių sąrašai sudaromi atsižvelgiant į Lietuvos mokslo tarybos pateiktus duomenis bei išreikštą nuomonę dėl ekspertų parinkimo.

Ekspertai ir ekspertų grupių vadovai atrenkami vadovaujantis pagrindiniu kriterijumi – asmenys neturi ryšių su vertinamomis Institucijomis. Tai reiškia, kad:

  • ekspertai ne mažiau kaip 5 metus neturėjo darbo santykių su vertinamomis Institucijomis;
  • ekspertai neturi bendrų mokslinių publikacijų su vertinamųjų Institucijų tyrėjais.

Vadovaujantis Palyginamojo ekspertinio MTEP vertinimo reglamentu humanitarinių mokslų ekspertų grupėje bent vienas ekspertas turės mokėti lietuvių kalbą.

Kiekvienas ekspertų grupės narys privalo pasirašyti nešališkumo deklaraciją. Paaiškėjus, kad ekspertas neatitinka nešališkumo deklaracijos nuostatų, jam taikomos sankcijos pagal sutarties su ekspertu nuostatas.

Biomedicinos mokslai

Eil. Nr. Vardas, pavardė Institucija Valstybė
1 Ferenc Jordan (Chair) Danube Research Institute Hungary
2 Dinko Mitrecic (Chair) University of Zagreb Croatia
3 Sulin Cheng University of Jyväskylä Finland
4 Daniela Jezova Slovak Academy of Sciences Slovakia
5 Inga Lips Tallinn University of Technology Estonia
6 Jussi Meriluoto Åbo Akademi University Finland
7 Chrit Moonen University Medical Center Utrecht The Netherlands
8 Ülo Niinemets Estonian University of Life Sciences Estonia
9 Hannele Turunen University of Eastern Finland Finland
10 Jean-Marie Ruysschaert Université libre de Bruxelles Belgium
11 Zorica Svirčev University of Novi Sad Serbia
12 Anders Gustafsson Karolinska Institutet Sweden
13 Luc Michel University of Louvain Belgium

Fiziniai mokslai

Eil. Nr. Vardas, pavardė Institucija Valstybė
1 Gianfranco Pacchioni (Chair) Universita’ degli Studi Milano-Bicocca Italy
2 Giuseppe Buttazzo Universita` di Pisa Italy
3 Stewart J. Clark Durham University UK
4 Herbert Edelsbrunner Institute of Science and Technology Austria Austria
5 Ruth Hindshaw University of Cambridge UK
6 Gösta Hoffmann University of Bonn Germany
7 Jiri Kolafa University of Chemistry and Technology Czech Republic
8 Yannis Manolopoulos Aristotle University of Thessaloniki / Open University of Cyprus Greece / Cyprus
9 Anna Maria Papini University of Florence Italy

Humanitariniai mokslai

Eil. Nr. Vardas, pavardė Institucija Valstybė
1 Gabriel Sandu (Panel chair) University of Helsinki Finland
2 Paul Allain University of Kent United Kingdom
3 Evelina Gužauskytė Wellesley College United States
4 Hanna Korsberg University of Helsinki Finland
5 Solveiga Krumina-Konkova Institute of Philosophy and Sociology Latvia
6 Art Leete University of Tartu Estonia
7 Dorota Michaluk Nicolaus Copernicus University in Toruń Poland
8 Jan Palmowski University of Warwick United Kingdom
9 Alice G. B. Ter Meulen University of Geneva Switzerland

Socialiniai mokslai

Eil. Nr. Vardas, pavardė Institucija Valstybė
1 Benő Csapó (Chair) University of Szeged Hungary
2 Peter Neijens (Chair) University of Amsterdam Netherlands
3 Antoni Abat Ninet University of Copenhagen Denmark
4 Ivars Austers University of Latvia Latvia
5 Wojciech Czakon Jagiellonian University Poland
6 Mary Darmanin University of Malta Republic of Malta
7 Maria Paz Espinosa University of the Basque Country Spain
8 Jakub Fisher University of Economics Czech Republic
9 Nico Groenendijk Oslo Metropolitan University Norway
10 Dana Hamplová Charles University Czech Republic
11 András László Pap Central European University Hungary
12 Ellu Saar Tallinn University Estonia
13 Giovanni Schiuma University of Basilicata Italy
14 Marno Verbeek Erasmus University Netherlands
15 Roman Wieruszewski Institute of Legal Studies of the Polish Academy of Sciences Poland

Technologijos mokslai

Eil. Nr. Vardas, pavardė Institucija Valstybė
1 Georges Cailletaud (Panel chair) MINES ParisTech France
2 Steve Bull University of Newcastle UK
3 Ruenno Lohmus Institute of Physics, University of Tartu Estonia
4 Dionissios Mantzavinos University of Patras Greece
5 Preben Mogensen Aalborg University Denmark
6 Peter Niemz ETH Switzerland
7 Pavel Ripka Czech Technical University in Prague Czech Republic
8 Philip Longhurst Cranfield University UK
9 Frank Witlox Ghent University Belgium

Žemės ūkio mokslai

Eil. Nr. Vardas, pavardė Institucija Valstybė
1 Jose de la Fuente (Panel chair) Universidad de Castilla-La Mancha Spain
2 Darius Čeburnis National University of Ireland Galway Ireland
3 Lech Michalczuk Lodz University of Technology; Institute of Horticulture Poland
4 Luis Navarro Polythecnical University of Valencia Spain
5 Angelika Schnieke Technical University of Munich Germany
6 Dariusz Jan Skarzynski Institute of Animal Reproduction and Food Research of Polish Academy of Sciences; Poland