Užimtumas Lietuvoje pasiekė priešpandeminį lygį, tačiau išlieka aukštas nedarbo, ypač ilgalaikio, lygis, skelbiama Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) kasmetinėje apžvalgoje „Lietuvos žmogiškojo kapitalo būklė“.

STRATA analitikai pažymi, kad šalies užimtumo rodikliai pasiekė priešpandeminį lygį. 2021 m. pabaigoje iš viso dirbo 1,38 mln. Lietuvos gyventojų. Darbingo amžiaus (15–64 m.) žmonių grupės užimtumas pasiekė 72,5 proc. Tačiau pastebima, kad skirtingose amžiaus grupėse užimtumo lygis stipriai skiriasi. Skirtingose amžiaus grupėse jis svyravo nuo 6,3 proc. iki 87 proc. Skyrėsi ir užimtumo lygio pokytis ilgesniuoju laikotarpiu. Per pastaruosius 5 m. užimtumo lygis Lietuvoje kilo 4,5 proc., o dirbančių priešpensinio amžiaus (60–64 m.) žmonių – net penktadaliu. Toks augimas siejamas su nuosekliai ilginamu senatvės pensijos amžiumi. Užimtumas stipriai skiriasi ir skirtinguose ekonominės veiklos sektoriuose. Pavyzdžiui, per pastaruosius 5 m. žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje dirbančių asmenų skaičius sumažėjo daugiau nei trečdaliu, o informacijos ir ryšių srityje – išaugo daugiau nei 70 proc. Analitikai atkreipia dėmesį ir į dirbančiųjų asmenų su negalia užimtumo lygį. 2021 m. dirbo mažiau nei trečdalis (29,1 proc.) negalią turinčių asmenų.

Lygiagrečiai kinta ir nedarbo situacija. 2021 m. pabaigoje nedarbas Lietuvoje siekė 7 proc. ir buvo 2 proc. mažesnis nei antroje 2020 m. pusėje. Anot STRATA analitikų, susirūpinimą ypač kelia palyginti aukštas ilgalaikio nedarbo lygis Lietuvoje (2021 m. jis siekė 2,7 proc.). 2021 m. daugiau nei trečdalis bedarbių buvo ilgalaikiai (ieškantys darbo vienerius metus ar ilgiau). Lietuva pagal tokį rezultatą, lyginant su kitomis regiono šalimis – Latvija, Estija ir Lenkija, – „pirmauja“. Stebint Lietuvos ir kitų šalių rodiklių dinamiką ilgesniuoju laikotarpiu, matyti, kad ilgalaikis nedarbas Lietuvoje mažėja, tačiau lėčiau nei kitur. Per pastaruosius 5 m. ilgalaikio nedarbo lygis Lietuvoje sumažėjo 17 proc., Estijoje – 36 proc., Latvijoje – 40 proc., Lenkijoje – 65 proc., o Europos Sąjungoje – vidutiniškai trečdaliu. Apžvalgoje pabrėžiama, kad neretai ilgalaikis nedarbas tampa skurdo priežastimi, todėl svarbu galvoti apie nedarbo, ypač ilgalaikio, mažinimo priemones, persikvalifikavimo galimybes ir spręsti nedarbo priežastis. O šios išskiriamos įvairios: dalis žmonių nedirba, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar dirba nelegaliai, kiti stokoja motyvacijos ir aktyvumo ieškant darbo ar naujų karjeros galimybių.

STRATA apžvalgos ataskaita: Lietuvos žmogiškojo kapitalo būklė