Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) pristatė trečiąją kasmetinę šalies žmogiškojo kapitalo būklės apžvalgą. Analitinė apžvalga „Žmogiškasis kapitalas Lietuvoje“ yra skirta gilesniam žvilgsniui į šalies gyventojų gebėjimus, turimas žinias ir įgūdžius bei sveikatos rodiklius. Apžvalgoje nurodoma, kad šie dėmenys yra kertinis veiksnys žmonių gyvenimo kokybei ir valstybės ekonominei ir socialinei pažangai. Todėl gilesnis jų supratimas kuria prielaidas geresnei viešosios politikos sprendimų kokybei užimtumo, švietimo, migracijos bei sveikatos apsaugos srityse.
zk 2020 coverApžvalga siekiama supažindinti su pagrindiniais žmogiškojo kapitalo politikos sprendimais, priimtais 2019 metais, pokyčiais ir pažanga pasiekta nuo 2014 m. Analizuojami rodikliai lyginami su Nacionalinėje pažangos programoje, Vyriausybės planuose ir kituose strateginiuose dokumentuose išsikeltais strateginiais siekiais bei pateikiami tarptautiniame kontekste.
Apžvalgos autoriai šių metų ataskaitą papildė rodiklių suvestine, kurioje apibendrinami pagrindiniai žmogiškojo kapitalo būklę ir jos kontekstą apibūdinantys parametrai ir jų reikšmės laike. Taip siekiama stebėti bendrąsias žmogiškojo kapitalo plėtros tendencijas ir identifikuoti priimtų sprendimų poveikį svarbiausiems lauko rodikliams.
Apžvalgą sudaro keturi skyriai, kuriuose aptariami žmogiškąjį kapitalą veikiantys kontekstiniai ekonomikos, socialinės aplinkos ir demografijos veiksniai, pateikiamos įžvalgos apie gyventojų žinių ir gebėjimų ugdymą bei gebėjimų panaudojimo darbo rinkoje būklę. Paskutiniame, ketvirtame skyriuje aptariama nauja, iki šiol žmogiškojo kapitalo apžvalgose nenagrinėta tema – gyventojų sveikatos būklės sąsajos su karjera ir bendra gyvenimo kokybe.
Pagrindiniai šio leidinio adresatai yra Vyriausybės komisijai nacionalinei žmogiškųjų išteklių stebėsenai koordinuoti ir kiti sprendimų priėmėjai, vykdantiems viešąją politiką užimtumo, švietimo, migracijos bei sveikatos apsaugos srityse. 2016 m. pradėtos formuoti Vyriausybės komisijos nacionalinei žmogiškųjų išteklių stebėsenai koordinuoti veikla ir tikslai apima tokias viešosios politikos sritis kaip švietimas, darbo rinka, užimtumas, migracija. Horizontalusis bendradarbiavimas šiose srityse yra svarbus siekiant vykdyti vientisą, į tikslą orientuotą ir įrodymais grįstą viešąjį valdymą.