Kokią šalį norėtume matyti po trijų dešimtmečių? Kaip priimti sprendimus, siekiant paveikti ateitį, kuri dar neegzistuoja? Viena iš galimybių – vadinamasis ateities įžvalgų (angl. foresight) metodas, kuris rengiant Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ mūsų šalyje taikomas pirmą kartą.

„Ateities įžvalgos šiandien yra nebe prabanga, bet būtinybė – tik turint žinių apie galimus skirtingus ateities scenarijus galime tikėtis suvaldyti tokius iššūkius kaip klimato kaita, įvairėjanti nelygybė, naujausių technologijų diktuojami pokyčiai ir kita“, – Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimo metodologiją pristato Vilniaus universiteto (VU) Strateginio planavimo skyriaus vadovė dr. Erika Vaiginienė.

Pasak Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) vyr. politikos analitikės ir „Lietuva 2050” projekto vadovės dr. Sigitos Trainauskienės, greit kintančiame sudėtingame ir sunkiai apibrėžiamame pasaulyje nebepakanka tik tradicinio įrodymais paremto požiūrio į viešosios politikos formavimą. „Į ateitį orientuotos vyriausybės turėtų remtis procesu, per kurį būtų sukurtos žinios apie galimas ateitis, pasitelkiant ir įvairius duomenis, ir  vaizduotę, kūrybiškumą. Dėl to rengiant naująją Valstybės pažangos strategiją ir nusprendėme pasitelkti ateities įžvalgų metodą“.

Kas gi yra tas ateities įžvalgų metodas ir kodėl jis naudojamas?

Ateities scenarijai – tai būdas galvoti apie ateitį, nustatyti galimybes ir grėsmes, kurios gali iškilti per ateinančius metus ir dešimtmečius. Ateities scenarijai leidžia įvairioms auditorijoms – verslui, politikams, tyrėjams, įvairioms visuomenės grupėms – įsivaizduoti galimą ateitį, siekiant pagerinti sprendimų priėmimą ir strategijos nustatymą. Kai kurios šalys – tarp jų Suomija, Nyderlandai, Singapūras – šią metodiką valdysenoje taiko jau kelis dešimtmečius, tačiau Lietuvoje – tai pirmas toks bandymas, naudojant pasaulyje paplitusį ateities įžvalgų rengimo metodą.

„Kiekviena ateities įžvalga turi unikalią savo metodologiją, kadangi ją lemia daugybė veiksnių, tokių kaip rengimo tikslas, aprėptis, skirtas laikas, lėšos, prieinamos kompetencijos ir kiti ištekliai. Nepaisant kiekvienos įžvalgos metodikos unikalumo, visos ateities įžvalgos pereina tokius rengimo etapus kaip apimties nustatymas, mobilizavimas, ateities „numatymas“  ir rekomendacijų teikimas“, – aiškina dr. E. Vaiginienė.

Dr. S. Trainauskienė pasakoja, kad parengiamajame strategijos rengimo etape STRATA tyrėjai atliko septynių šalių – Airijos, Estijos, Singapūro, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Suomijos ir Jungtinių Arabų Emyratų – ilgalaikių strategijų formavimo procesų praktikos analizę, taip pat išanalizavo ligšiolinę Lietuvos patirtį rengiant ilgalaikes strategijas. Parengiamajame etape taip pat buvo atlikta pirminė  didžiųjų megatendencijų ir jų įtakos valstybės pažangai analizė, atlikta ekspertų apklausa, esamos situacijos ir antrinė silpnų signalų analizė.

Strategijos rengimas – atviras ir įtraukus procesas

Kaip vieną esminių strategijos „Lietuva 2050“ projekto rengimo sėkmės faktorių rengėjai įvardina suinteresuotų grupių ir piliečių dalyvavimą. STRATA tyrėjai jau surengė 10 diskusijų su piliečiais įvairiuose Lietuvos regionuose, viena iš jų su diaspora. Per jas siekta išgirsti Lietuvos piliečių lūkesčius, viltis ir baimes dėl Lietuvos ateities, o surinkta informacija bus panaudota rengiant strategiją. Jau įvyko ir trejos scenarijų rengimo dirbtuvės, kuriose įvairių sričių ekspertai diskutavo ir siekė identifikuoti pagrindinius pokyčių veiksnius bei aktualias ateities problemas.

„Surinkus aktualias įžvalgas iš visų suinteresuotų grupių bus pereita prie galimos ateities scenarijų kūrimo, identifikuojamos „juodosios gulbės“ ir rengiami „kas jei…?“ scenarijai. Taip pat galimos ateitys bus aptariamos tematinėse diskusijose, siekiant gauti gilesnį galimos ateities vaizdą kiekvienoje iš numatytų tematikų“, – pasakoja dr. E. Vaiginienė. Parengti  scenarijai bus testuojami įtraukiant ir plačiąją visuomenę, suteikiant galimybę prisidėti prie bendros vizijos kūrimo. Tuo tikslu numatyta surengti patyriminę dizaino parodą.

Galiausiai, bus pereita prie galutinio rezultato – bendrosios vizijos, alternatyvių kelrodžių vizijai pasiekti kūrimo ir valstybės pažangos „Lietuva 2050“ strategijos dokumento bei rekomendacijų dėl veiksmų planų ir ekosistemų transformacijos pateikimo.

Vis dar gausu mitų

Nepaisant to, kad ateities įžvalgų rengimo metodika sektoriuose buvo pradėta naudoti praeito šimtmečio penktame dešimtmetyje, o pastebėjus sėkmingus rezultatus, praeito šimtmečio paskutiniame dešimtmetyje buvo pradėtas naudoti ir rengiant valstybių ilgalaikes strategijas, Lietuvoje – tai vis dar naujas reiškinys.

Užsienio valstybės ilgalaikes strategijas ruošia apie trejus ar ketverius metus, tačiau Lietuvos mokslininkai ir tyrėjai strategijos kūrimo procesui turi labai mažai laiko – mažiau nei dvejus metus.

Strateginis planavimas atveria daug galimybių ir privalumų visuomenei, tačiau Lietuvoje naujovė dažnai apipinama įvairiausiais mitais, kartais net ir nepagrįstomis baimėmis.

„Pavyzdžiui, vienas iš mitų, kad strategija turi tilpti į vieną ar du puslapius. Tai yra absoliutus mitas. Jeigu svarstytume, iš kur tai atsirado, tai taip – idealu, jeigu strategijos komunikacinė dalis telpa į vieną puslapį, kurį galima aiškiai pateikti visuomenei. Bet iš to vieno puslapio gali būti keli šimtai puslapių analitinių duomenų, analizės. Pas mus labai dažnai yra iškreipiamas strateginis planavimas, įsivaizduojant, kad atsisėdau, pasikalbėjau ir ant vieno puslapio surašiau“, – mitą neigia VU mokslininkė.

Dr. E. Vaiginienė pasakoja, kad ateities įžvalgų metodika yra unikali tuo, kad naudojama daug numatymo metodų, tiksliau – kokybiniai metodai. Žvelgiant į šių metodų paplitimą Lietuvoje galima teigti, kad jie vis dar yra pradiniame etape, sako mokslininkė. Ir nors Lietuvoje buvo bandymų naudoti ateities įžvalgų metodikas, šiems bandymams pritrūko dviejų pagrindinių etapų – kelrodžių ir rekomendacijų kaip reikia transformuoti ekosistemas.

„Žmonės, kurie pripratę viską kiekybiškai skaičiuoti, kalbėti skaičiais, jaučia didelį diskomfortą būdami šiame procese, kokybiniame procese. Visada kyla klausimas: kaip mes galime svajoti apie ateitį? Kaip mes galime kalbėti apie ateitį po trisdešimt metų? Tam yra klausimų formuotės, tam tikra eiga, kaip juos užduoti. Ir nors iš pradžių buvo skeptikų, visgi vėliau jie pakeitė nuomonę ir sakė, kad iš tikrųjų pavyko pamąstyti apie Lietuvos ateitį“, – sako tyrėja.

Pasak dr. E. Vaiginienės, strategijos „Lietuva 2050“ rengimas yra suplanuotas, bet lankstus procesas, kuris gali koreguotis priklausomai nuo patiriamų sėkmių ar nesėkmių tam tikruose rengimo etapuose. Be to, metodologinė grupė nuolat konsultuojasi su Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro ir Danijos dizaino centro ekspertais. Taip pat yra numatytas rezultatų aptarimas po kiekvienos veiklos įgyvendinimo, siekiant suvaldyti rizikas ir gauti maksimalios kokybės galutinį rezultatą.

Numatoma Strategijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo trukmė – daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 2024 iki 2050 metų). Pateikti projektą Seimui numatoma iki 2023 m. kovo 10 d. Strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, STRATA ir Vilniaus universitetu.