Birželio 2–5 d. vyksiančioje virtualioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) misijoje kartu su suinteresuotomis šalimis ir ekspertais bus aptarti šalies įgūdžių sistemos iššūkiai ir galimos jų sprendimo kryptys. Virtualiu seminaru prasidedanti misija – jau antroji EBPO misija Lietuvoje. Šių misijų metu renkama informacija, skirta giluminei įgūdžių sistemos analizei bei rekomendacijoms jos stiprinimui.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Arūno Plikšnio teigimu, spartūs demografiniai pokyčiai, globalizacijos ir skaitmeninimo atnešamos galimybės verčia galvoti apie įgūdžius, kurie padėtų gyventojams realizuoti savo potencialą sąlygoms kintant. „Tiek ilgalaikės globalios tendencijos, tiek sunkiai prognozuojami įvykiai, tokie kaip COVID-19 pandemija, daro didelę įtaką tam, kaip žmonės mokosi, dirba, gyvena socialinį ir pilietinį gyvenimą. Siekdami pasirengti šiems pokyčiams, turime ypatingą dėmesį ir svarbą teikti tam, kad gyventojų įgyjami įgūdžiai būtų aktualūs, o įgūdžių sistema efektyviai valdoma“, – nurodo A. Plikšnys.

Misijos metu bus surengtos 8 virtualios dirbtuvės ir 2 regioninės diskusijos bei vaizdo konferencija, skirta suinteresuotoms šalims. Vaizdo konferencijos dalyvius sveikins Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Arūnas Plikšnys. Susitikimuose su EBPO ekspertais dalyvaus virš šimto švietimo ekspertų, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovų, nevyriausybinių organizacijų, nacionalinės valdžios ir savivaldybių atstovų bei kitų interesų dalininkų.  Renginių metu yra siekiama apibendrinti atsakingų institucijų, socialinių partnerių ir ekspertų požiūrį į svarbiausius įgūdžių sistemos iššūkius ir įvertinti pasirinktų įgūdžių strategijos prioritetų būklę. Kovo mėn. vykusio pirmo strateginio seminaro metu nuspręsta, kad rengiant Nacionalinę įgūdžių strategiją Lietuva sutelks dėmesį į 4 prioritetus:  (1) jaunų žmonių įgūdžių darbui ir gyvenimui ugdymą; (2) suaugusiųjų ir įmonių įsitraukimą į mokymąsi ir kvalifikacijų kėlimą; (3) efektyvesnį įgūdžių panaudojimą darbo vietose; (4) Lietuvos įgūdžių sistemos valdymo stiprinimą.

Vyriausybės strateginės analizės centro vadovo Giedriaus Viliūno teigimu, vienas iš esminių momentų, norint tobulinti šalies įgūdžių sistemą, yra suinteresuotų šalių sutarimas dėl pagrindinių įgūdžių sistemos iššūkių ir jų priežasčių. „Strategijos rengimo metu telkiamos suinteresuotos šalys, skatinamas jų dialogas ir stiprinamas bendradarbiavimas, ieškant bendrų sprendimų. Svarbu pabrėžti, kad šių diskusijų pagrindu tampa analitiniai ir moksliniai tyrimai, kurie leidžia objektyviai įvertinti šalies įgūdžių situaciją“, – sako Vyriausybės strateginės analizės centro vadovas.

Pagal EBPO metodiką įgūdžių strategija rengiama dviem etapais. Pirmajame – diagnostikos – etape atliekama giluminė šalies įgūdžių sistemos analizė ir parengiamos rekomendacijos jos tobulinimui. Antrajame etape planuojamos konkrečios priemonės ir veiksmai rekomendacijoms įgyvendinti. Šiuo metu Lietuva dalyvauja pirmajame EBPO įgūdžių strategijos rengimo etape.

EBPO įgūdžių strategijos projekto metu bus sudarytas išsamus šalies įgūdžių sistemos žemėlapis, nustatyti tematiniai prioritetai, kurie padės tikslingai nukreipti investicijas į tas politikos sritis, kurios turi didžiausią potencialą pagerinti šalies įgūdžių rezultatus; taip pat bus pateiktos rekomendacijos, kaip suderinti viešosios politikos instrumentus ir priemones, kad jos būtų nuoseklios ir viena kitą papildančios.

Numatoma, kad giluminė šalies įgūdžių sistemos analizė bei rekomendacijos jos tobulinimui bus pateikiamos 2021 m. pradžioje. Nacionalinė šalies įgūdžių strategija rengiama bendradarbiaujant Ekonomikos ir inovacijų, Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoms bei Trišalės tarybos atstovams. Strategijos rengimą koordinuoti patikėta Vyriausybės strateginės analizės centrui.