Ilgėjanti gyvenimo trukmė, technologinė pažanga, globalizacija, demografiniai pokyčiai, netikėti sukrėtimai, tokie kaip Covid-19 pandemija ar karas Ukrainoje – visos šios aplinkybės daro įtaką pasaulio ekonomikoms ir visuomenėms. Šių aplinkybių kontekste pabrėžiamas poreikis stiprinti įgūdžių sistemas užtikrinant lygias galimybes ir darnią plėtrą.

Tai buvo pagrindinė kovo 24–25 dienomis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) kartu su Kolumbijos vyriausybe organizuoto „Skills summit 2022“ (ministrų lygio formatas) tema. Jame dalyvavo 39 šalys, tarp kurių ir Lietuva. Lietuvos delegaciją sudarė trys atstovai iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA).

Pasaulio šalių atstovai pirmiausia atsigręžė į Covid-19 pandemijos padarinius. Pastebima, kad didysis sukrėtimas – jau praeityje, išmokome prisitaikyti ir dar niekada nebuvome tokie skaitmeniškai raštingi, tačiau ekonomikos atsigauna netolygiai. Pandemija labiausiai paveikė pažeidžiamiausias visuomenės grupes ir išryškino socialinę ir ekonominę nelygybę. Skaičiuojama, kad jaunimo nedarbas išaugo du kartus daugiau nei vyresnių žmonių. Nors kai kurios šalys pastaraisiais metais padarė reikšmingą pažangą, tačiau mokymosi galimybės dar dažnai priklauso nuo žmonių socialinės ir ekonominės padėties. Svarbia aplinkybe tampa ir rusijos karinės agresijos Ukrainoje veiksmai, kurie skatina žmones migruoti, todėl šalių vyriausybėms svarbu galvoti apie jų integraciją į švietimo sistemas ir darbo rinkas.

Perėjimas prie skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos kryptis (dar įvardijamas kaip „dvigubas perėjimas“, angl. twin transition) skatina kalbėti apie gresiančius pokyčius darbo rinkoje, besikeisiančią įgūdžių paklausą. Technologijų kaita naikina daug darbo vietų, bet kuria kitas. Tiems pokyčiams įgalinti reikia naujų įgūdžių. Aktualiais įvardijami ne tik technologiniai ir skaitmeniniai įgūdžiai, bet ir bendrieji, socialiniai ir emociniai, ypač didelė svarba teikiama kūrybingumui, menams. Pažymima, kad skaitmenizacija atveria naujas personalizuoto mokymosi galimybes. Kalbama apie adaptyvų, įtraukų, kokybišką mokymąsi, taip pat mokymąsi darbo vietose, aktyvesnį vyresnių žmonių įtraukimą į mokymosi veiklas, sudarant tinkamas sąlygas ilgesnei karjerai.

Akcentuojama, kad kuriant tvarią ir teisingą įgūdžių politiką, svarbi orientacija į žmonių įgalinimą mokytis visą gyvenimą. Atkreiptas dėmesys, kad turintys žemesnę kvalifikaciją žmonės yra mažiau atsparūs pokyčiams, kartu jie ir mažiau įsitraukia į mokymąsi, taip tapdami dar labiau pažeidžiamais. Dauguma pasisakiusiųjų akcentavo, kad lygios galimybės prasideda ankstyvoje vaikystėje. Mokytojų vaidmuo formuojant mokymosi visą gyvenimą įgūdžius itin svarbus. Socioemociniai įgūdžiai, kritinis mąstymas labai svarbūs įgalinant mokymąsi, prisitaikant prie pokyčių. Tai reikalauja pokyčių švietimo sistemose, mokyklose. Formalus mokymasis turi artimiau sietis su mokymosi darbo vietoje galimybėmis, tai turi tapti bendra sistema. Svarbi kokybės užtikrinimo sistema. Į tai ir reikia investuoti mažinant socioekonominę atskirtį.

2021 m. EBPO, bendradarbiaudama su LR Vyriausybės kanceliarija ir STRATA, parengė Lietuvos įgūdžių strategiją. Detaliau su Lietuvos įgūdžių sistemos situacija galima susipažinti čia.