Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) parengė pirminę ekonomikos skatinimo plano „Ateities ekonomikos DNR“ analizę. Rengiant šią analizę buvo siekiama įvertinti galimą plane numatytų investicijų poveikį ekonomikai vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu bei naujai ir papildomai siūlomų investicijų (1,8 mlrd. Eur) tinkamumą.

Pasinaudojus istoriniais investicijų efektyvumo koeficientais, kurie buvo apskaičiuoti ankstesnių laikotarpių ES fondų investicijų veiksmų programų Lietuvoje vertinimuose, galima tikėtis, jog plane numatytas visas ekonomikos skatinimo ir tvaraus augimo 6,3 mlrd. Eur dydžio investicijų paketas vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu sukurs 11,8 mlrd. Eur vertės BVP nominalia išraiška, t. y. vienas pagal planą investuotas euras atneš 1,88 eurų grąžą. Įvertinus plano naujas ir papildomas priemones (viso 1,8 mlrd. Eur), galima prognozuoti, kad vienas investuotas euras iki 2030 m. sąlygos 2,11 eurų grąžą arba naujos priemonės bendrai sukurs apie 3,8 mlrd. Eur vertės BVP.

„Mūsų atlikti skaičiavimai rodo beveik dvigubą viso paketo investicijų grąžą ir didesnę nei dvigubą naujų priemonių dalies grąžą. Visgi šie skaičiavimai yra paremti istorine perspektyva ir daugiau yra teorinis ir idealus atvejis. Egzistuoja nemažai žinomų ir nežinomų aplinkybių, galinčių nulemti mažesnę planuojamų priemonių grąžą“, – nurodo STRATA Inovacijų politikos analizės skyriaus vadovas Ramojus Reimeris.

Analitiko teigimu, esminė sėkmės dedamoji yra plano įgyvendinimas. „Plano naujų ir papildomų priemonių parengimas ir įvertinimas, finansinė paramos struktūra, skirtingų finansavimo šaltinių nulemtos lėšų panaudojimo taisyklės, o svarbiausia efektyvus ir greitas jų įgyvendinimas – visa tai yra esminiai iššūkiai ir sėkmės komponentai“, – nurodo R. Reimeris.

Ataskaitoje nurodoma, kad trumpuoju laikotarpiu (2020–2021 m.) pagrindinis impulsas ekonomikos atsigavimui ir augimui bus jaučiamas per bazinės infrastruktūros finansavimą (ekonominės infrastruktūros bei klimato kaitos ir energetikos srityse, tokiose kaip jūros ir oro uostų plėtra, trūkstamos inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros išvystymas LEZ, geležinkelių infrastruktūros plėtra). Tai reiškia, kad beveik pusė plano lėšų (apie 3 mlrd. Eur) 2020–2021 m. į ekonomiką bus įlieta per statybų sektorių.

Ilgesniu laikotarpiu plane numatytos priemonės prisidės prie darbo vietų kūrimo, padės pritraukti užsienio investicijas ir didins šalies tarptautinį konkurencingumą. Sėkmingai įgyvendintos suplanuotos priemonės galėtų prisidėti prie aukštos pridėtinės vertės produktų eksporto augimo ilgalaikėje perspektyvoje.

Taip pat pastebima, kad kol kas plane nėra iškelti rezultatų ir poveikio vertinimo rodikliai, kurie yra būtina sąlyga siekiant atlikti stebėseną bei suprasti investicijų įgyvendinimo sėkmę. Šie rodikliai yra būtini ne tik norint suvokti plano įgyvendinimo spartą, bet ir siekiamą rezultatą – ekonomikos būklės ir jos kokybės pokytį.

Plano „Ateities ekonomikos DNR“ įgyvendinimui numatoma skirti 6,3 mlrd. Eur (apie 13 proc. BVP), iš kurių:

  • 4,5 mlrd. eurų – paspartintos jau suplanuotos investicijos, t. y. šios investicijos jau įtrauktos į įgyvendinimo planus;
  • 1,8 mlrd. eurų – naujos ir papildomos investicijos, įtrauktos į šį planą įvertinus institucijų pateiktus pasiūlymus.

Plane yra numatytos 5 prioritetinės investicinės sritys (tikslai):

  • žmogiškasis kapitalas;
  • skaitmeninė ekonomika ir verslas;
  • inovacijos ir moksliniai tyrimai;
  • ekonominė infrastruktūra;
  • klimato kaita ir energetika.