Spalio 25 dieną MO muziejuje, Vilniuje, įvyko Lietuvos ateities vizijos – Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ pradžios renginys, kuriame buvo duotas simbolinis startas naujos Valstybės pažangos strategijos rengimui. Šis strateginio lygmens planavimo dokumentas apibrėš valstybės pažangos viziją, jos įgyvendinimui skirtas valstybės ilgalaikes vystymosi kryptis, siektinus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčių rodiklius.

Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ pradžios renginyje buvo diskutuojama apie tai, kodėl reikia mąstyti apie valstybės ateitį, kaip turėtume suprasti valstybės pažangą, kokia galėtų būti Lietuvos ateities vizija. Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) vyriausioji politikos analitikė, projekto vadovė dr. Sigita Trainauskienė, atsakydama į klausimą, kam reikalingas mąstymas apie valstybės ateitį, prisiminė Estijos sėkmės istoriją. 9-ajame dešimtmetyje, tik atkūrusi savo nepriklausomybę ši valstybė investavo į besivystančią IT sritį ir sulaukė pasaulinės e-Stonia sėkmės. „Man tai yra ne tiek argumentas apie technologijų reikšmę ar liudijimas apie tinkamos nišos suradimo svarbą (pasirinkimų gali būti visokių), bet gebėjimą numatyti tai, kas bus svarbu ateityje, užuot mėginus pasivyti kitus ten, kur jie buvo vakar“, – sakė S. Trainauskienė. Vienas iš svarbiausių kompleksinius pokyčius įvairiose gyvenimo srityse sąlygojančių veiksnių – didžiosios tendencijos (angl. megatrends).

Savo pranešime „Kaip atrodys pasaulis 2050? Megatendencijos, juodosios gulbės ir kiti paukščiai“  S. Trainauskienė taip pat pasidalino 2020 m. pabaigoje STRATA kartu su Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centru surengtų žvalgomųjų kūrybinių dirbtuvių metu sukurtomis įžvalgomis apie 14 visos Europos ateičiai svarbių megatendencijų galimą įtaką Lietuvos pažangai. Akcentuotos spartėjančių technologinių pokyčių, klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo, didėjančio demografinio disbalanso, švietimo, užimtumo formų įvairėjimo, įvairėjančios nelygybės, augančios globalių Rytų-Pietų galios tendencijos. Vis tik visada yra tikimybė, kad gali nutikti kokie netikėti įvykiai, galintys radikaliai viską pakeisti, kaip pavyzdžiui, COVID-19 pandemija, kuri aktualizavo atsparumo (angl. resilience) sąvoką. Neabejotina, kad šios temos ras savo vietą tolesnėse diskusijose dėl valstybės pažangos, bus apsvarstyti įvairūs galimi valstybės raidos scenarijai.

Dokumento rengimo projektą koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, STRATA, kaip numatyta Strateginio valdymo įstatyme, atlieka aplinkos analizę ir įsitrauks į vėlesnius proceso etapus. Strategijos „Lietuva 2050“ rengimo procesas yra atviras ir įtraukus: projekto partneriais jau yra tapę Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komitetas, Vilniaus universitetas, suburta nauja Valstybės pažangos taryba. Rengiant valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ ketinama derinti ateities įžvalgų ir strateginio planavimo metodus, į diskusijas įtraukti akademinę bendruomenę, asocijuotas struktūras, piliečius. Netrukus bus paskelbta registracija ekspertams, norintiems prisidėti prie Strategijos rengimo.

Planuojama, kad valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ projektas bus parengtas ir pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui iki 2023 m. kovo 10 d.

Pradžios renginio įrašą galima rasti paspaudus šią nuorodą.