Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) atliko valstybės tarnautojų tyrimą apie numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo praktiką Lietuvoje. Šiuo tyrimu siekta atskleisti vyraujančią numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo praktiką, identifikuoti kylančias problemas, nustatyti metodinės ir konsultacinės pagalbos poreikius.
Tyrimo tikslinė grupė – valstybės tarnautojai: 1) atliekantys poveikio vertinimą; 2) konsultuojantys atliekančius poveikio vertinimą atskirais aspektais; 3) naudojantys poveikio vertinimo dokumentus tolesniame sprendimų priėmimo procese.
Siekiant identifikuoti pagrindines problemas, kylančias atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimus ir naudojant tokių vertinimų rezultatus 2019 m. kovo–balandžio mėn. buvo atlikta 12 interviu 5 ministerijose (Susisiekimo ministerijoje, Finansų ministerijoje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, Ekonomikos ir Inovacijų ministerijoje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje), Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje.
Birželio mėn. ministerijose dirbantiems valstybės tarnautojams išplatinta 2000 anketų, į anketos klausimus atsakė – 955, iš jų – 211 tarnautojai, atliekantys poveikio vertinimus (pilnai apklausą užpildė – 165).
Dauguma respondentų turėjo gana nedidelę patirtį atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą – per pastaruosius penketą metų buvo atlikę vieną ar du vertinimus (72 proc. prioritetinių teisėkūros iniciatyvų atveju ir 59 proc. kitų teisėkūros iniciatyvų atveju).
Kaip parodė tyrimo rezultatai, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas retai atliekamas prieš teisės akto projekto rengimą. Tokia praktika kiek dažnesnė vertinant prioritetines teisėkūros iniciatyvas (20 proc.). Įprastai poveikio vertinimas atliekamas teisės akto rengimo metu. Kai teisės aktas apima kelių ministerijų kompetencijų sritis, poveikio vertinimą dažniausiai parengia teisės aktą rengianti institucija ir tada jį derina su susijusiomis ministerijomis, rečiau – derinama rengimo metu. 50 proc. respondentų teigė, kad poveikio vertinimą įprastai atlieka vienas tarnautojas.
Straipsnio tęsinys po grafiku
Pagrindinės tyrimo metu išryškėjusios problemos:
- Poveikio ekonomikai ir valstybės finansams įvertinimas bei sąnaudų-naudos analizė – sudėtingiausios užduotys atliekant poveikio vertinimą.
- Daugiau nei pusei respondentų nepakanka informacijos, kaip atlikti poveikio vertinimą. Tarp turinčiųjų didesnę vertinimo patirtį, tokių yra apie 40 proc.
- Beveik 60 proc. respondentų, nepriklausomai nuo jų patirties, teigia, kad poveikio vertinimo reikalavimai kokybei yra neaiškūs.
- Poveikio vertinimų naudotojai pasigenda vertinimų kokybės: vertinimai atliekami formaliai, nėra sąsajų su strateginiais tikslais, trūksta ekonominio poveikio analizės.
- Tarnautojams, atliekantiems vertinimus, stinga motyvacijos, laiko bei gerųjų poveikio vertinimų pavyzdžių. Nemaža dalis galvoja, kad vertinimo rezultatai nenaudojami priimant politinius sprendimus.
Į atvirą klausimą, su kuo Jums asocijuojasi poveikio vertinimas, daugiau nei trečdalis įvardijo, kad tai pirmiausia siejasi su rengiamo įstatymo teigiamų arba neigiamų pasekmių įvertinimu, o kas penkto respondento nuomone tai yra beprasmis darbas ir nereikalinga administracinė našta.
Straipsnio tęsinys po grafiku
Įvertinus tyrimo rezultatus, siūlomos tokios poveikio vertinimo sistemos tobulinimo kryptys:
- Visos metodinės medžiagos, reikalingos vertinimo atlikimui, koncentravimas vienoje vietoje (elektroninėje erdvėje).
- Pavyzdinių poveikio vertinimo šablonų parengimas ir vieša prieiga prie jų.
- Periodinių mokymų organizavimas, kurių metu vyktų praktinis poveikio vertinimo metodų taikymas.
- Sudaryti sąlygas (platformą), kurioje būtų galima pasikonsultuoti, pasidalyti gerąja patirtimi su įvairių sričių specialistais.
- Pirmiausia atlikti svarbių, esminių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimą, taip sukoncentruojant resursus kokybiškam vertinimo atlikimui.
Straipsnio tęsinys po grafiku
