2018 m. moksleivių sveikos gyvensenos ir sveikatos tyrimo (HBSC) duomenimis, beveik trečdalis Lietuvos moksleivių jaučia žemą psichologinės gerovės lygį. Tyrimai taip pat rodo, kad apie pusė suaugusiųjų patiriamų psichikos sveikatos problemų prasideda dar iki 14 metų. Tam dėmesį skiria ir Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) viešosios politikos laboratorija Policy Lab – atlikta diagnostinė moksleivių emocinės gerovės mokyklų kontekste analizė. Analizė atskleidžia, kad moksleiviai nėra linkę naudotis psichologo paslaugomis mokykloje ir už jos ribų, o psichologo pagalba suvokiama labiau kaip vienkartinis negu sisteminis įvykis.

Psichikos sveikatos stigma

Žvalgybinės bendros kūrybos dirbtuvės, organizuotos dirbant tiek su bendradarbiaujančiomis ministerijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, įgyvendinančiomis psichikos sveikatos politiką ir sprendimus, tiek ir su pačiais moksleiviais, atskleidė, kad vis dar vyrauja negatyvios nuostatos apie psichikos sveikatą bei psichikos sveikatos sutrikimus. Psichologo veikla mokykloje vertinama teigiamai, psichikos sveikatos sunkumų turėjimas nesiejamas su asmeninėmis silpnybėmis ir nesėkmės ženklu, tačiau kreipimasis į psichologą bei konsultavimasis tebėra stigma.

Moksleiviai pripažįsta, kad su psichologu konsultuojamasi tik tuomet, kai tikrai prireikia pagalbos, – priežastimi įvardija patyčių baimę bei tėvų sutikimo reikalavimą, norint apsilankyti pas psichologą. Psichologų ir socialinių pedagogų vaidmenis jaunuoliai daugiausia sieja su nepasitikėjimu, konfidencialumo stoka, neveiksmingumu, atsiribojimu. Todėl moksleiviai savo psichikos sveikatą yra labiau linkę aptarti ne su suaugusiais, o su savo bendraamžiais. Atsižvelgiant į tokią situaciją, ekspertai siūlo atkreipti dėmesį į stigmas kuriančius ir palaikančius veiksnius, panaikinti kliūtis psichikos sveikatos paslaugų prieinamumui mokyklose.

Nepakankamas ekosistemos dalyvių bendradarbiavimas

Pasak jaunuolių, būtent mokytojai ir tėvai vaidina svarbų vaidmenį atpažįstant psichikos sveikatos iššūkius, tačiau trišalis bendradarbiavimas ne visada užtikrinamas. Pastebima, kad tėvai mažai įsitraukia į mokyklos gyvenimą: jiems pristinga motyvacijos, ypač jei atsiliepimai apie jų vaiką neigiami, o mokyklą dažnai suvokia kaip jaunimo „teritoriją“, į kurią verčiau nežengti. Jeigu mokytojai bendrauja su tėvais, neretai apie tai neinformuoja moksleivių. Stebėdami tai, ekspertai rekomenduoja stiprinti mokytojų ir tėvų žinias ir kompetencijas psichikos sveikatos srityje.

„Jaunuoliai įvardija, kad pasigenda praktinio mokymosi, interakcijų, galimybės konsultuotis virtualiai. Taigi matome, kad poreikis psichikos sveikatos paslaugoms, pagalbai yra, tik reikalinga naujų metodų ir formų žinių pateikimui ir mokymosi procesui paieška“, – komentuoja Dalia Bagdžiūnaitė, STRATA Policy Lab pogrupio vadovė, vyriausioji politikos analitikė.

Pateiktose rekomendacijose pabrėžiama, kad svarbus aktyvesnis aukščiausio lygmens politikos formuotojų įsitraukimas bei veiksmingesnis tarpinstitucinis koordinavimas. To siekiant rekomenduojama įsteigti koordinacinį vienetą, kuris užtikrintų aktyvų ekosistemos dalyvių bendradarbiavimą ir kryptingą pažangą siekiant bendrų tikslų.

„Pastebime, kad trūksta aiškumo vien dėl sąvokų, vartojamų psichikos sveikatos srityje, ir tai apsunkina pokalbius ir dialogus apie psichikos sveikatos problematiką, prevencinių veiklų formavimą ir koordinavimą. Reikėtų jas aiškiau apibrėžti, suvienodinti. Kartu labai svarbu apibrėžti ir standartizuoti ir jaunimo psichikos sveikatos puoselėjimui bei pagalbai skirtas procedūras, identifikuoti gerąsias praktikas, jas adaptuoti, plėsti“, – atkreipia dėmesį D. Bagdžiūnaitė.

Pažymima ir tai, kad mokykla jaunimo psichikos sveikatos ekosistemoje dažnai matoma kaip gana savarankiškas vienetas – mokykla vadinama „mažąja karalyste“. Siekiant to išvengti, ekspertai siūlo skatinti darnesnę mokyklų integraciją į ekosistemą. Taip pat rekomenduojama skatinti mokslinių tyrimų ir eksperimentines veiklas, plėsti duomenų bazes psichikos sveikatos srityje.

Šiuo metu detaliau analizuojamos pasirinktos galimos psichikos sveikatos sistemos tobulinimo perspektyvos, toliau tiriami sisteminiai iššūkiai, dirbama su atrinktomis mokyklomis, siekiant kartu su moksleiviais identifikuoti jų poreikius ir rasti reikalingus sprendimus, užtikrinsiančius geresnį emocinį klimatą mokyklose.

Analizuojant jaunimo psichikos sveikatos problematiką, bendradarbiaujama su Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis bei Pasaulio banko Biurokratijos laboratorija.