Sausio 6 dieną apie Lietuvos ateitį nuotoliniu būdu diskutavo užsienyje gyvenantys lietuviai. Šis susitikimas – diskusijų su Lietuvos piliečiais „Ekspedicija į 2050-ųjų Lietuvą“ ciklo dalis. Susitikimuose su Lietuvos piliečiais išsakytos įžvalgos bus panaudotos rengiant Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“, kurioje siekiama apibrėžti valstybės pažangos viziją ir raidos gaires artimiausiems keliems dešimtmečiams.
Diskusijoje su diaspora dalyvavo lietuviai iš skirtingų pasaulio valstybių – Vokietijos, Nyderlandų, Belgijos, JAV, Kanados. Dalyviai išsakė savo mintis ir lūkesčius, kokiose srityse tikisi valstybės pažangos, aptarė galimus skirtumus tarp šių dienų ir ateities Lietuvos, įvardino geopolitines, ekonomines ir socialines prielaidas, galinčias turėti įtakos valstybės raidai ir progresui.
Tarp ateities iššūkių – saugumas, senstanti visuomenė, pilietybės išsaugojimas
Pasak vienos iš šių diskusijų koordinatorių, Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) politikos analitikės Liucijos Sabulytės, nemažai dėmesio skirta geopolitinei situacijai, Lietuvos saugumui. „Dalyviai vienais didžiausių Lietuvos laimėjimų, pasiektų per 30 nepriklausomybės metų, įvardino įstojimą į Europos Sąjungą ir NATO ir akcentavo, kad dėl valstybės saugumo ateityje svarbu išlaikyti šias narystes“, – nurodo politikos analitikė.
L. Sabulytės teigimu, diskusijoje dalyvavę užsienio lietuviai yra išsaugoję tvirtas sąsajas su Lietuva, todėl tarp labiausiai nagrinėtų klausimų buvo lietuviškos tapatybės, pilietybės išsaugojimo problematika. Diskusijoje išsakyta mintis, kad vis dar pasitaiko rūšiavimo į „teisingus“ ir „neteisingus“ lietuvius, mažiau pastangų dedama į trečios, ketvirtos kartos išeivijos lietuvių pritraukimą, suteikiant jiems sąlygas dirbti ir kurti Lietuvoje – taip jie dar greičiau praranda savo lietuvišką tapatybę, nebekalba lietuviškai, o Lietuva netenka galimybių išnaudoti jų kūrybinio ir protinio potencialo.
Vienu pagrindinių ateities iššūkių Lietuvai buvo įvardinta prastėjanti demografinė situacija, dėl ko ateityje vis dažniau bus susiduriama su darbo jėgos trūkumu. Taip pat minėti iššūkiai susiję su švietimo sistema, augančia socialine nelygybe, technologinės pažangos pokyčiais, klimato kaita ir ekologija, energetine nepriklausomybe, alternatyvių energijos išteklių naudojimu. „Iššūkių daug ir tam, kad juos įveiktume, turėsime dirbti kartu – lietuviai gyvenantys Lietuvoje ir visame pasaulyje“, – sakė vienas iš diskusijos dalyvių.
Savo ateitį sieja su Lietuva
Diskusijos dalyvių paprašius įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti jų gyvenimas 2050-aisiais, nemaža dalis konstatavo, kad bus sulaukę garbaus amžiaus ir tikisi nuolat ar periodiškai gyventi Lietuvoje. „Didžioji dauguma dalyvių savo ateitį sieja su Lietuva, tačiau pabrėžė, kad jų sprendimą lems ir tuo metu Lietuvoje veikianti sveikatos, socialinės rūpybos sistema, taip pat – ne tik didžiųjų miestų, bet ir regionų infrastruktūros, teikiamų socialinių paslaugų kokybė“, – sako L. Sabulytė.
