Kovo 28 d. Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) Socialinės politikos dalykinės komandos vadovė Indrė Pusevaitė dalyvavo Lietuvos kultūros tarybos organizuotoje diskusijoje „Kultūros statistika Lietuvoje“. Joje pristatytos ir STRATA įžvalgos, rengiant žvalgomąjį galimybių įvertinti kultūros ir kūrybos sektoriaus ekonominę ir socialinę vertę tyrimą.

„Norint įvertinti kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus kuriamą vertę, pirmiausia reikalingi tikslesni ir plačiau priimtini apibrėžimai. Ką vadiname kultūros ir kūrybinėmis industrijomis? Ar joms priskiriame tik tradiciškai su kultūra siejamus sektorius, tokius kaip muziejų veikla, ar ir naujesnius sektorius, tokius kaip kompiuterinių žaidimų kūrimas? Apibrėžimo momentas labai svarbus, nes, jei kultūros ir kūrybines industrijas apibrėšime per siaurai, galime nepagrįstai nuvertinti jų ekonominį poveikį“, – sakė I. Pusevaitė.

Kol kas Lietuvoje matuojamas tik tiesioginis kultūros ir kūrybos sektoriaus sukuriamas ekonominis poveikis – tokie rodikliai, kaip sukuriama BVP dalis, sukuriamų darbo vietų skaičius. Tačiau, anot pranešėjos, plačiai sutariama, kad kultūros ir kūrybinės industrijos poveikį ekonomikai kuria ne tik tiesiogiai, bet ir įvairiais netiesioginiais būdais, pavyzdžiui, sukurdamos prekių ir paslaugų paklausą kituose sektoriuose. Tai iliustruoti galėtų kultūrinis turizmas: turistai atvyksta į Lietuvą dėl kultūrinės traukos objektų, tačiau kartu naudojasi apgyvendinimo, maitinimo ir kitomis paslaugomis, ir tokiu būdu taip pat prisideda prie bendros ekonominės gerovės.

„Užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad netiesioginis ekonominis poveikis gali būti net iki pusantro karto didesnis negu tiesioginis. Nematuodami netiesioginio poveikio, tikėtina, kad stipriai apsirinkame ir nepelnytai nuvertiname tikrąją ekonominę kultūros ir kūrybos sektoriaus vertę“, – pažymėjo I. Pusevaitė.

Pasigesta ir bendresnių kultūros ir kūrybinių industrijų būklę pamatuojančių rodiklių, tokių kaip sociodemografinė darbuotojų sudėtis ar jų pajamos. Tačiau, kaip pastebėta, užpildyti identifikuotas spragas būtų palyginti nebrangu, nes valstybiniuose registruose jau yra kaupiami ir prieinami skaičiavimams reikalingi duomenys.

Išmatuoti socialinę kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus kuriamą vertę, pasak I. Pusevaitės, – dar sudėtingesnė užduotis.

„Kol kas dar nėra sugalvota, kaip tiksliai ir objektyviai įvertinti socialinę kultūros ir kūrybos sektoriaus sukuriamą vertę. O kol dar nežinome, kaip išmatuoti visuminį ir ilgalaikį poveikį, verta koncentruotis į siauresnius tyrimus. Pavyzdžiui, galima įvertinti kultūros paso programos poveikį ugdymo kokybei arba atlikti visuomenės nuomonės apie kultūros poveikį jų gerovei tyrimus“, – teigė I. Pusevaitė.

Diskusijos įrašą galima rasti čia.