Kodėl svarbu įvardinti jaunuolių psichikos sveikatos poreikius, susijusius su psichikos sveikatos paslaugų teikimu mokyklose? Kaip nuo jų priklauso jaunuolių emocinė savijauta, gebėjimas tvarkytis su stresinėmis situacijomis? Apie tai kalbamės su Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) dizaino ir elgsenos tyrimų pogrupio „Policy Lab“ politikos analitikais Dalia Bagdžiūnaite ir Viktoru Urbiu.

„Psichikos sveikatos forume 2021“ pristatėte jaunuolių psichikos sveikatos poreikius, kuriuos įvardinote įgyvendindami projektą kartu su Sveikatos, Švietimo, mokslo ir sporto ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis bei užsienio partneriu – Pasaulio banko biurokratijos laboratorija. Vienas iš projekto etapų buvo darbas su Lietuvos moksleiviais. Kokie būtų pagrindiniai jaunuolių psichikos sveikatos poreikiai mokyklose?

Viktoras Urbis: Šiame tyrime mūsų dėmesio centre buvo 14–19 metų amžiaus moksleiviai – bendros kūrybos principais dirbome su daugiau kaip 200 moksleivių penkiose atrinktose mokyklose bei Lietuvos moksleivių forumo dalyviais. Apibendrinę rezultatus išskyrėme šešias tematines jaunimo psichikos sveikatos poreikių grupes, aktualias teikiant psichikos sveikatos paslaugas mokyklose: tai socialinio kontakto; empatijos; gebėjimų kreiptis pagalbos, padėti sau ir kitiems ugdymo; motyvacijos didinimo ir streso mažinimo; komforto; ir virtualios erdvės bei skaitmeninių sprendimų.

Viktoras Urbis, STRATA politikos analitikas

Pakalbėkime apie kiekvieną iš šių poreikių detaliau. Pradėkime nuo socialinio kontakto. Koks tai poreikis, kuo jis svarbus? 

V.U.: Kalbant apie socialinio kontakto poreikį negalime teigti, kad jaunuoliams trūksta socialinių ryšių ar nepatenkinamas jų socializacijos poreikis. Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį, kad žmonėms, patenkantiems į jų socialinį ratą jaunuoliai turiu specifinių lūkesčių. Pavyzdžiui, mokytoją jie mato ne tik kaip švietimo paslaugas teikiantį asmenį, bet kaip jų socialinio rato narį, todėl natūraliai siekia ir tikisi artimesnio, laisvesnio bendravimo. Kaip iš bendraamžių, draugų, artimųjų, taip ir iš mokytojų jaunuoliai tikisi lygiavertiškumo, pagalbos atpažįstant ir sprendžiant sunkumus, motyvuojant ir skatinant jų pačių gebėjimų ugdymą. Kita vertus, išryškėjo aiškus jaunuolių noras megzti naujus kontaktus su bendraamžiais ir ne tik. Tarkim, iš naujų klasės draugų jaunuoliai tikisi išmokti ką nors naujo, juose įžvelgia potencialius bendraminčius. Kartu jie pripažįsta, kad galėtų megzti glaudesnius ryšius su kitais savo ar kitoje mokykloje besimokančiais moksleiviais. Jaunuoliai taip pat pritaria, kad šeimos, bendruomenės ir visuomenės įtaka jų psichologinei gerovei reikšminga, todėl norėtų daugiau sužinoti apie įvairių sričių profesionalų, bendruomenės narių patirtis, jų karjerą, profesinius pasiekimus.

Empatija – tai vienas svarbiausių emocinių gebėjimų atpažinti savo ir kito žmogaus emocijas, mokytis iš kitų, gebėti numatyti kito žmogaus norus ir elgesį. Ką apie empatiją galvoja jaunuoliai? 

Dalia Bagdžiūnaitė: Jaunimas, su kuriuo bendravome, teigė, kad norėtų mokėti empatiškiau reaguoti, geriau suprasti save, savo draugus, gebėti išreikšti save ir kurti ryšį su aplinka. Jaunimas taip pat išsakė norą geriau suprasti savo emocijas, patirtis, gebėti reflektuoti apie save, išgyventus įvykius, mokytis iš savo patirčių, gebėti geriau valdyti dėmesį.

Dalia Bagdžiūnaitė, STRATA vyriausioji politikos analitikė

Tarp poreikių įvardintas ir gebėjimas suteikti pagalbą sau ir kitiems bei priimti teikiamą pagalbą ugdymas. Kodėl tai svarbu?

V.U.: Jaunuoliai galvoja, kaip atsidūrę tam tikrose situacijose galėtų patys sau padėti, todėl norėtų ugdyti emocijų, streso valdymo, motyvacijos, savikontrolės gebėjimus, stiprinti pasitikėjimą savimi. Kaip patys teigia – svarbu atrasti būdą atsipalaiduoti. Bendros kūrybos metu išaiškėjo, kad jaunuoliams stinga žinių apie jiems teikiamą psichologinę pagalbą, dažnai bijoma kreiptis į specialistus, tačiau kartu norisi turėti ir jausti palaikymą, kurio dažniausiai jie tikisi iš artimųjų, draugų, rečiau iš formalių pagalbos teikėjų, tokių kaip psichologas. Labai svarbu, kad jaunuoliai supranta, jog norėdami gauti palaikymą iš kitų, jie turi ir patys gebėti suteikti pagalbą, todėl jiems reikalingos žinios, kaip atpažinti psichikos sveikatos problemas, pastebėti žmogų, sergantį depresija, kaip jam padėti. Jiems taip pat atrodo svarbu gilinti žinias apie lytiškumą, žmogaus teises, sveiką gyvenseną, mokymosi sutrikimus ir kitose srityse, kurios turi įtakos jų emocinei savijautai.

Dar vienas įvardintas svarbus poreikis, lemiantis ir jų psichikos sveikatą – būti paskatintiems, palaikytiems, labiau motyvuotiems.

D.B.: Taip, jaunuoliai mokyklose dažnai susiduria su situacijomis, kuriose, kaip jie sako patys, sunku patiems įsivertinti savo gebėjimus, todėl jiems norisi palaikymo iš jų aplinkos. Pavyzdžiui, jie teigia, kad ne visiems užtenka motyvacijos mokytis, bet mokytis vis tiek reikia, o sumažėjus motyvacijai susigrąžinti ją būna labai sunku. Mokykloje jiems ypač svarbu būti įvertintais ne tik už mokymosi rezultatus, bet ir kitose jų asmeninio tobulėjimo srityse. Pavyzdžiui, tai iliustruoja išsakytas siūlymas mokyklose įsteigti „nuoširdžiausio mokinio apdovanojimus“ ar kitas paskatų iniciatyvas. Akcentuota, kad dažnai lūkesčiai iš tėvų ir mokytojų dėl mokymosi rezultatų, didelis mokymosi krūvis ir laiko stygius mokyklose jiems kelią stresą; geri pažymiai nelygu gerai savijautai; jie nerimauja atėję į mokyklą, nes jaučiasi dėl laiko stokos kažkam nepasiruošę. Todėl jaunuoliai norėtų sulaukti pagalbos ne tik iš šalies, bet ir ugdyti savo laiko planavimo ir organizavimo įgūdžius. Mokytojai pastebi, kad motyvacija mokytis ypač kinta devintoje klasėje, kai įvyksta moksleivių išsiskirstymas į įvairaus tipo mokyklas, todėl ypač svarbu atkreipti dėmesį į tuos moksleivius, kurie neišeina į gimnazijas ir lieka pagrindinėje mokykloje. Dažnai būtent tuomet mažiau motyvuotiems jaunuoliams atsiranda daugiau erdvės saviraiškai.

Kaip patys jaunuoliai apibūdina dar vieną – komforto – poreikį?

V.U.: Šiuo atveju turima omenyje aplinkos žaismingumas, lengvumas, sukuriantis aplink teigiamas psichologines sąlygas. Komfortas kai kuriose situacijose jiems reiškia saugumą ir žinojimą, kad bus užtikrintas  anonimiškumas ir konfidencialumas.

Galiausiai įvardinote, kad jaunuolių psichikos sveikatai svarbu, kaip kokiais kanalais jie gauna informaciją apie psichikos sveikatą, teikiamą psichologinę pagalbą. 

D.B.: Dažniausiai jaunuoliai reikiamos informacijos ieško skaitmeninėje erdvėje, daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose. Šis formatas jiems patrauklus ir priimtinas. Čia jie ieško naujų pažinčių, bet tuo pačiu ir lyginasi su kitais, leidžia laisvalaikį. Pastaraisiais metais virtualioje erdvėje vyko ir nuotolinis mokymasis. Ypač jaunimo elgsena skaitmeninėje erdvėje pasikeitė COVID-19 pandemijos metu. Psichologai ir socialiniai pedagogai pastebėjo, kad išaugo nuotolinių konsultacijų skaičius, o moksleiviai, konsultuojami nuotoliniu būdu, jautėsi žymiai drąsiau. Padidėjo ir galimybės pasiekti jaunuolių tėvus. Bendros kūrybos veiklų metu išryškėjo jaunimo lūkestis geriau pažinti ir suprasti  pačius socialinius tinklus – suvokti jų naudą ir keliamas grėsmes, turėti daugiau diskusijų, paskaitų šiomis temomis, patikimos informacijos. Taigi stiprinant psichikos sveikatos raštingumą jaunimui vertėtų stiprinti ir jų skaitmeninį raštingumą.

Kokios būtų jūsų rekomendacijos jaunuolių psichikos sveikatos, jos raštingumo stiprinimui?  

D.B.: Visų pirma, reiktų labiau išnaudoti įvairių alternatyvių fizinių ir virtualių erdvių bei bendravimo formatų privalumus. Jaunimui svarbi galimybė gauti reikalingą informaciją bei pagalbą 24 valandas per parą, ypač tokių paslaugų trūksta regionuose. Dažnai mokyklose specialistų konsultacijos vykdomos jiems nepatogiu metu, per pertraukas, po pamokų, tačiau šį laiką jie nori skirti laisvalaikiui, poilsiui. Kalbantis su jaunuoliais, jie minėjo, kad būtų ypač smagu pagalbą gauti pasitelkus mobilias programėles, nes lengva greitai pasižymėti reikiamą informaciją, ją skaityti. Pasak jaunuolių, aplikacija turėtų būti sukurta „moksleiviškai“, informacija pateikta aiškiai, paprastai, interaktyviu formatu, artimu pačių moksleivių gyvenimo būdui. Reikšmingą įtaką jaunuoliams turi ir nematerialios mokyklos ypatybės, tokios kaip atributika, ritualai, vertybiniai kodeksai, susitarimai, renginių serijos, kurios padėtų stiprinti tarpusavio santykius, formuotis atviresniam dialogui su mokytoju, bendraklasiais, mokyklos bendruomenės nariais. Jaunuoliai taip pat teigė, kad nemažiau jiems svarbi ir galimybė kurti artimas fizines erdves, pavyzdžiui, formuoti jiems patrauklias vietas – valgyklas, parkus. Jaunuoliams aktualūs ir dažnesni ir įvairesni žygiai, išvykos – kitaip tariant, išvykimas iš įprastos mokyklos erdvės, kas gali padėti kurti artimesnį ryšį su mokytojais, bendraamžiais.

V.U.: Atkreiptume dėmesį, kad svarbu išnaudoti ir neformalius mokymosi formatus. Reikėtų neužmiršti jaunimui priimtinų patyriminių, įvairių terapinių formatų, praktinių užsiėmimų, žaidybinių elementų, drąsiau kviesti diskusijoms žmones iš bendruomenės ir platesnės visuomenės, su kuriais būtų galima diskutuoti apie ateitį, karjerą ir kitus aktualius aspektus. Nepamirškime, kad santykių plėtra ir ryšio kūrimas – vienas svarbiausių jaunimo poreikių. Pagalbą jaunuoliai norėtų gauti ir iš išorės specialistų – charizmatiškų, gyvenimišką patirtį sukaupusių asmenybių. Taip pat – įtraukti pačius jaunuolius teikti vieni kitiems pagalbą įgijus tam reikalingų žinių. Ir galiausiai – tėvai ne visada domisi vaikų problemomis, ypač jei tai neigiami klausimai, todėl labai svarbu skatinti visokeriopą tėvų įsitraukimą kuriant ryšį su vaikais – tai daryti atvirai, paprastai, draugiškai. Jaunimo psichinės sveikatos poreikiai iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasti, tarsi savaime suprantami. Tačiau pastebime, kad neretai ugdymo ir paslaugų teikimo procese dėmesys sutelkiamas į kitus, rodos, „svarbesnius“ dalykus, o taip neturėtų būti.

Dėkoju Jums už pokalbį.