Tęsiasi Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ teminės diskusijos, kuriose per konkrečias valstybės raidai svarbas temas gilinami galimi Lietuvos ateities scenarijai. Šių scenarijų kontūrus  įvairių sričių ekspertai, mokslo, verslo, kultūros, visuomenės atstovai apibrėžė ateities scenarijų rengimo dirbtuvėse, kurias kovo mėnesį surengė Vilniaus universiteto (VU) ir Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA). Kiekviename iš šių scenarijų atsispindi ir šešios tolesnei valstybės raidai per artimiausius kelis dešimtmečius svarbios teminės dimensijos, kurias toliau analizuoja ir gilina konkrečios temos ekspertai.

Birželio 2 dieną Vilniaus universitete vyko jau ketvirtoji diskusija, kurios tema – „Ekonomikos modeliai ir gyvenimo kokybė ateityje: laimės ekonomika?

Diskusijoje ekspertai svarstė, kaip demografiniai iššūkiai paveiks ateities ekonomikos struktūrą, kaip išvengti gilėjančios socialinės ir regioninės atskirties, sėkmingai įgyvendinti žaliosios ekonomikos transformaciją iki 2050-ųjų, aptarė kitus klausimus.

Pasak šios diskusijos koordinatoriaus, STRATA politkos analitiko Justino Mickaus, šie trys kritiniai iššūkiai skatina mąstyti, kokiomis vertybėmis turėtume grįsti ir kokiomis priemonėmis turėtume vystyti ateities Lietuvos ekonomikos modelį. „Pasaulyje vis garsėjant diskusijoms, kad ligšiolinė neriboto augimo paradigma privalo būti permąstyta, orientyrų Lietuvos ekonomikos ateičiai daug: žalioji, skaitmeninė, „laimės“, sąmoninga, ar „sidabrinė“, tad verta jau dabar brėžti galimas gaires, kokį kelią mums verta pasirinkti“, – sako J. Mickus.

Sveikinimo žodį tarė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, Valstybės pažangos tarybos narys dr. Raimundas Kuodis. Panelinėje ekspertų diskusijoje dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras dr. Aleksandras Algirdas Abišala, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė, KTU ekonomikos ir verslo fakulteto prof. dr. Rytis Krušinskas, Vilniaus universiteto asocijuotas profesorius doc. dr. Andrius Kažukauskas, Honkongo mokslo ir technologijų universiteto finansų docentas dr. Alminas Žaldokas.

Nerimą kelia socialinės nelygybės tendencijos

Pranešimą pranešimas žvalgomųjų „Lietuva 2050“ dirbtuvių metu parengtų ateities scenarijų pagrindu pristatęs VU Ekonomikos fakulteto mokslo prodekanas dr. Linas Tarasonis pabrėžė, kad iš demografinės raidos tendencijų galima matyti pirmąją – gyventojų skaičius labai smarkiai mažės. Pasak jo, prognozuojama, kad 2050 m. Lietuvoje gyvens šiek tiek daugiau nei 2 milijonai gyventojų, t. y. 40 proc. mažiau nei dabar. VU mokslininkas paaiškino, kad Lietuvoje didės 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių dalis, o 2050-aisiais ji gali būti net šiek tiek didesnė nei darbingo amžiaus žmonių.

Dr. L. Tarasonio teigimu, iš šių tendencijų kyla ir ekonominiai iššūkiai. Pirmiausia, anot jo, gimstamumo politika ir kokios ekonominės politikos priemonės galėtų švelninti demografinius iššūkius. Antra, darbo rinka – kokie įgūdžiai bus reikalingi vyresnio amžiaus darbuotojams, kad jie galėtų kuo ilgiau išlikti darbo rinkoje, ir kaip prie situacijos prisitaikyti įmonėms didelių struktūrinių pokyčių akivaizdoje? Kitas labai svarbus klausimas, pasak VU mokslininko: kas bus su šalies pensijų sistema?

„Čia yra trys svarbūs aspektai: arba turi mažėti išmokos, arba radikaliai didėti įmokos, nors jos ir dabar yra pakankamai didelės, arba turi augti pensinis amžius. Tai atviri klausimai, į kuriuos turėtume atsakyti“, – tvirtino prodekanas.

Dr. L. Tarasonis atkreipė dėmesį, kad pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena aukščiausių Europoje, aukščiau – tik Bulgarija. Kita vertus, naujausiais Europos centrinių bankų duomenimis, turto nelygybė Lietuvoje yra viena žemiausių Europoje.

„Yra dvi tendencijos, tačiau žinome, kad ilguoju laikotarpiu pajamų nelygybė daro didelę įtaką turto nelygybei. Taigi, jeigu situacija pajamų nelygybės klausimu nesikeis, matysime ir laipsnišką turto nelygybės augimą. Tai yra tendencija, kuri kelia nerimą“, – aiškino prodekanas.

Vienas iš pagrindinių dalykų, darančių įtaką pajamų nelygybei, yra darbo rinka, teigė dr. L. Tarasonis. Pasak jo, išskirtinos kelios priežastys, viena iš jų – darbo rinkos poliarizacija. Tai reiškia, kad turime darbo rinkos struktūrą, kuri yra susiklasterizavusi: vieni generuoja dideles pajamas, kiti atvirkščiai – uždirba mažai.

„Ekonomistai bando išsiaiškinti, iš kur kyla atlyginimų skirtumai. Matoma, kad tie patys žmonės gauna labai skirtingas pajamas, priklausomai nuo to, kokioje įmonėje jie dirba – koks įmonės produktyvumas, kaip ji taiko inovacijas. Tai lemia didelius skirtumus“, – pasakojo VU mokslininkas.

Ar Lietuva iki 2050-ųjų bus neutrali klimatui?

VU prodekanas išskyrė ir trečiąjį iššūkį – tai žalioji transformacija. Seimo 2021 m. birželio mėnesio nutarimu iki 2050 m. Lietuva turi tapti klimatui neutrali. Darbotvarkėje numatyta pereiti prie inovatyvių aplinkai palankių technologijų, naudoti atsinaujinančius elektros išteklius, taikyti anglies dioksido sugavimo ir panaudojimo technologijas.

Eurostato ir Lietuvos banko skaičiavimais, nuo 1990 iki 2014 m. buvo per pusę sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Tačiau pastaruoju metu, pasak VU prodekano, „buvo trypčiojama vietoje“.

Kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, atliekų ar energetikos, situacija yra gerėjanti, kituose, pavyzdžiui, transporto – blogėjanti. Šių ekonominių iššūkių akivaizdoje, pasak dr. L. Tarasonio, kyla klausimų. Vienas iš jų – ar turime alternatyvą anglies dvideginio mokesčiui? Ir kaip skatinti naujų darbo vietų kūrimąsi klimatui draugiškose veiklose?

„Kitas klausimas – dinamika laike. Ar turime veikti agresyviai – šiandien ir dabar? Ar galime dar šiek tiek palaukti? Dar kitas labai svarbus klausimas – kompensaciniai mechanizmai. Iš Prancūzijos „geltonųjų liemenių“ (Gilets Jaune) pavyzdžio matome, kad išlaidos gali būti neproporcingai paskirstomos visuomenei kovoje su klimato kaita. Todėl turi atsirasti kompensaciniai mechanizmai“, – siūlė prodekanas.

Apibendrindamas savo pranešimą dr. L. Tarasonis sakė, kad „Lietuvos 2050“ vizija yra Lietuva – iššūkius sprendžiančių technologijų kūrėja. Jis pažymėjo, kad kuriant šią viziją reikėtų išskirti kelis dalykus. Tai technologijų kūrimo ekosistema – universitetai, mokslo centrai, inovacijas kuriančios įmonės, investicijos.

„Mano pagrindinis akcentas – kad valstybės vaidmuo turėtų būti labai stiprus. Kadangi technologijos per se nebūtinai yra geros. Politikos formuotojų įtaka technologinės plėtros krypčiai yra labai svarbi“, – apibendrino L. Tarasonis.

Diskusijos įrašą portale LRT galima pažiūrėti – ČIA.

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ rengiama naudojant inovatyvų ateities įžvalgų (ang. Foresight) metodą. Planuojama strategijos įgyvendinimo trukmė – daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 2024 iki 2050 m.). Pateikti projektą Seimui numatoma iki 2023 m. kovo 10 d. Strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, STRATA ir Vilniaus universitetu.