Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) parengtoje apžvalgoje pateikiamas birželio mėnesio Lietuvos ekonomikos pulsas. Apžvalgą sudaro skyriai, kuriuose nagrinėjami: gyventojų užimtumas ir padėtis darbo rinkoje; verslo aktyvumas; valstybės biudžetas, paskolos ir investicijos; tarptautinė aplinka ir finansų rinkos bei visuomenės saugumas ir aplinkosauga.

Pagrindiniai apžvalgoje pateikiami duomenys ir įžvalgos:

Birželio mėnesį augo dirbančiųjų skaičius, tačiau dėl priemonių patrauklumo augo ir bedarbių skaičius.

– Birželį daugėjo apdraustųjų: gegužės 31 – birželio 30 d. jų skaičius augo 7,0 tūkst. Darbuotojų daugėjo 14 iš 17 karantino laikotarpiu susitraukusių sektorių.

–  Bedarbių skaičiaus ir nedarbo lygio augimas birželio mėnesį spartėjo. Gegužės 31 d.–birželio 30 registruotų bedarbių skaičius padidėjo 10,9 tūkst. iki 208,4 tūkst., o registruoto nedarbo lygis – 0,6 proc. punkto iki 12,1 proc.

–  Bendram apdraustųjų skaičiui augant, registruoto nedarbo lygio augimą birželio mėnesį iš dalies galima sieti veikiau ne su darbo vietų praradimu, o su anksčiau Lietuvos darbo rinkoje nedirbusių gyventojų aktyvesne registracija.

–  Įvedus karantiną Lietuvoje apie 3 proc. apdraustųjų buvo nemokamose atostogose, ši dalis ženkliai sumažėjo ir birželio pab. siekė 1,1 proc.

–  Gegužės mėn. vidutinės draudžiamosios pajamos augo 1,7 proc. Pajamos augo 56 savivaldybėse.

–  Darbuotojų paieška birželį, lyginant su geguže, padidėjo ketvirtadaliu ir buvo 6 proc. didesnė nei praėjusių metų birželį. Naujų darbo skelbimų skaičius sparčiausiai augo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje (101 proc.), meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje (88 proc.).

–  Darbuotojų skaičiaus prognozės, lyginant su gegužės mėn., šiek tiek pagerėjo daugumoje sektorių. Darbuotojų skaičiaus prognozės gerėja blogiausiais rezultatais balandžio-gegužės mėn. pasižymėjusiuose sektoriuose (pvz. baldų gamyba, drabužių siuvimas).

Reikšmingai mažėja įmonių, kurios visiškai sustabdžiusios savo veiklą.

–  2020 m. birželio mėn. didžiausią dalį (62 proc.) tarp visų į nukentėjusiųjų nuo COVID-19 pandemijos įmonių sąrašą sudaro didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės, mažiausią (mažiau nei 0,1 proc.) – informacijos ir ryšių bei apdirbamosios gamybos sektoriaus įmonės.

–  2020 m. gegužės mėn. didžiausia dalimi nulinę apyvartą deklaravusiais juridiniais asmenimis pasižymėjo meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos sektorius (34 proc.), tačiau tai 10 proc. punktų mažiau nei balandžio mėn. Gegužę sušvelninus karantino metu įvestus apribojimus, nulinę apyvartą deklaravusių įmonių dalis stipriai sumažėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (-15 proc. p.) bei žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuje (-15 proc. p.).

–  Pagrindiniai įmonių veiklą ribojantys veiksniai išlieka sumažėjusi paklausa, finansiniai sunkumai bei COVID-19 pandemijos sukeltos pasekmės. Šių veiksnių svarba išaugo kovo-balandžio mėn., o gegužės-birželio mėn. situacija išliko stabili arba stebėta mažėjimo tendencija. Birželį visuose sektoriuose išaugo įmonių dalis, teigiančių, kad jų veiklos niekas neriboja, didžiausias augimas statybos sektoriuje (+5 proc. punktai).

–  Birželio mėn. visuose stebimuose sektoriuose matomas ženkliai pozityvesnis paklausos vertinimas: sumažėjo teigiančiųjų, kad paklausa ateityje mažės, ypatingai situacija pagerėjo paslaugų sektoriuje.

–  Gegužę fiksuotas tiek importo (+2,1 proc.), tiek eksporto (+0,4 proc.) augimas. Palyginimui kovo–balandžio mėn. importo ir eksporto apimtys Lietuvoje mažėjo atitinkamai 26 proc. ir 23 proc.

–  Birželio mėn. gale didžiosios pramonės elektros energijos vartojimas iš tinklo buvo 13 proc. mažesnis nei atitinkamą 2019 m. savaitę., o nacionalinis elektros vartojimas buvo panašus (tik 0,3 proc. mažesnis) į 2019 m. atitinkamą laikotarpį.

–  Gegužės mėnesį matomas atsigaunantis gyventojų vartojimas: atsiskaitymai kortelėmis trečdaliu viršijo balandžio reikšmes, o apyvarta – ketvirtadaliu ir viršijo apyvartą, stebėtą metų pradžioje.

–  Po balandžio mėn. stebėto rekordinio kritimo, vartotojų pasitikėjimo rodiklis auga antrą mėnesį iš eilės, jis yra vienas aukščiausių ES. Lyginant su gegužės mėnesiu, paaugo visų sektorių pasitikėjimo rodikliai, labiausiai paslaugų sektoriuje, kur gegužę dar buvo fiksuojamas neigiamas pokytis.

–  2020 birželį fiksuotas 0,5 proc. vartojimo prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Bendrą vartojimo ir paslaugų kainų didėjimą birželio mėn. lėmė paslaugų kainų kilimas (+1,6 proc.), o vartojimo prekių kainos per mėnesį keitėsi minimaliai.

–  2020 m. birželio mėn. NT rinkoje stebimi atsigavimo ženklai: sandorių skaičiaus priartėjo prie praėjusių metų reikšmės, daugumos NT objektų tipų pardavimai (išskyrus butų ir negyvenamųjų pastatų) sugrįžo į prieš metus buvusį pardavimų lygį.