Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) pristatė 2019 m. profesinio mokymo stebėsenos ataskaitą. Vykdant profesinio mokymo stebėseną yra siekiama įvertinti profesinio mokymo sėkmę žmogui, taip pat profesinio mokymo sėkmė vertinama pagal sudaromas galimybes mokymuisi visą gyvenimą ir kaip profesinio mokymo sistemai pavyksta įgyvendinti nacionalinės ir Europos Sąjungos švietimo politikos siekinius. Profesinio mokymo stebėsenos objektas – formaliojo pirminio ir tęstinio profesinio mokymo būklė ir jos kaita.
Profesinio mokymo sėkmingumas žmogui suprantamas kaip galimybė pakeisti savo gyvenimą į gerąją pusę. Sėkmingumas yra vertinamas atsižvelgiant į mokymosi nutraukimo ir išsilavinimo įgijimo rodiklius.
Pastebima, kad Lietuvoje per mokslo metus mokymąsi profesinio mokymo įstaigose nutraukia dvigubai daugiau mokinių nei to paties lygmens bendrojo ugdymo programose. Viena to iš priežasčių – žemas mokinių šeimų socialinis ekonominis statusas. Kitos priežastys sietinos su nepakankamu prevenciniu darbu, švietimo pagalbos sistemos neveiksmingumu, kokybiško ir prieinamo profesinio orientavimo stoka.
Apžvalgoje nurodoma, kad 2018 m. lapkričio 1 d. samdomais darbuotojais dirbo 53 proc. kvalifikaciją įgijusių pirminio profesinio mokymo absolventų ir 59 proc. – tęstinio. Lyginant kvalifikaciją įgijusių absolventų užimtumą pagal tai, kokia forma mokėsi, pažymėtina, kad pameistrių įsidarbinimo rodiklis beveik 18 procentinių punktų didesnis už besimokiusiųjų mokykline forma (atitinkamai 76 ir 58 proc.). Visgi pasirinkusiųjų mokytis pameistrystės forma dalis profesiniame mokyme išlieka minimali.
Analitinėje apžvalgoje taip pat yra pateikiami pasiūlymai profesinio mokymo sėkmingumui didinti bei pateikiami stebėsenos rodikliai atskiroms profesinėms mokykloms, siekiant suteikti galimybę švietimo įstaigoms palyginti savo rezultatus su šalies vidurkiu bei kitomis institucijomis.
Profesinio mokymo pristatymo medžiaga pateikiama paspaudus šią nuorodą.
