PROJEKTO TIKSLAS

Lietuva, bendradarbiaudama su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), parengė nacionalinę įgūdžių strategiją. Diagnostiniame strategijos rengimo etape atlikta giluminė įgūdžių sistemos analizė ir pateiktos rekomendacijos jos stiprinimui.

Pagrindinis užsibrėžtas šio etapo uždavinys buvo pasiekti giluminį ir vieningą šalies įgūdžių sistemos iššūkių supratimą tarp suinteresuotų šalių, prieš imantis šiuos iššūkius spręsti. Todėl strategijos rengimo metu EBPO siekė:

• gilintis į šalies įgūdžių sistemą ir nustatyti, ar suinteresuotos šalys vienodai supranta ir atpažįsta tikrąsias įgūdžių sistemos problemas;
• fasilituoti diskusiją tarp suinteresuotų šalių, siekiant identifikuoti įgūdžių sistemos viešosios politikos trūkumus ir galimus sprendimo būdus;
• įgūdžių strategijos rengimo metu telkti suinteresuotas šalis ir didintų jų gebėjimą bendradarbiauti, stiprinant šalies įgūdžių sistemą ir jos valdymą.

Šalies įgūdžių sistemos stiprinimas mažintų gyventojų iškritimo iš darbo rinkos ir socialinės atskirties rizikas, didintų Lietuvos ūkio konkurencingumą bei stiprintų šalies pozicijas, siekiant pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriančias investicijas. Įgūdžių sistemos tobulinimas yra aktualus ir dėl technologinės pažangos. Šalies pramonės struktūra kinta, įsibėgėja automatizacijos ir skaitmenizacijos procesai, todėl svarbu, kad šalies gyventojai įgytų ir laiku atnaujintų turimus įgūdžius ir žinias.

Stiprinant šalies įgūdžių sistemą bei jos valdymą, būtų kuriamos galimybės platesnei šalies gyventojų savirealizacijai ir didesniam konkurencingumui šalies bei tarptautinėje darbo rinkoje. Taip pat įgūdžių sistemos tobulinimas galėtų kurti prielaidas pilietinės visuomenės ir demokratijos pagrindų tvirtinimui.

Prioritetai

Atlikus bendrąjį Lietuvos įgūdžių sistemos efektyvumo vertinimą ir atsižvelgus į naujausias EBPO apžvalgas, EBPO ir Lietuvos Vyriausybė sutarė dėl keturių prioritetinių sričių ir dviejų projekto horizontaliųjų temų.

1-asis prioritetas. Jaunų žmonių įgūdžių, kurie reikalingi karjerai ir gyvenime, ugdymas

Tvirtų jaunimo įgūdžių ugdymas reiškia, kad taip yra ne tik nutiesiamas kelias jaunimui į sėkmę darbo rinkoje ir su darbu nesusijusiame gyvenime, bet ir prisidedama prie mokymosi visą gyvenimą kultūros puoselėjimo, kuri toliau padės formuoti gebančią prisitaikyti ir atsparią visuomenę. Tvirtų jaunimo įgūdžių ugdymas padeda stiprinti jų savigarbą ir norą prisidėti prie tvarios visuomenės formavimo būsimoms kartoms. Visa tai turi platesnio masto teigiamą poveikį socialinei sanglaudai ir bendrajai šalies gerovei.

2-asis prioritetas. Suaugusiųjų ir įmonių įsitraukimo į švietimą ir mokymą didinimas

Visose EBPO šalyse yra gerokai didesnė tikimybė, kad prastesnius skaitymo ir rašymo bei skaičiavimo įgūdžius turintys suaugusieji gaus mažesnes pajamas ir sunkiau susiras darbą, skųsis prastesne sveikata, jausis nustumti nuo politinių procesų ir mažiau pasitikės kitais žmonėmis negu aukštesnės kvalifikacijos asmenys. Be to, kintant technologijoms, dažniau keičiant darbą, atsirandant vis daugiau nestandartinių darbo formų (kas reiškia ir mažiau galimybių dalyvauti darbdavio finansuojamuose mokymuose) ir ilgėjant darbiniam amžiui, ilgainiui auga poreikis ir suaugusiems reguliariai atnaujinti savo įgūdžius bei persikvalifikuoti. Suaugusiųjų mokymasis (visų formų ir visuose kontekstuose) vaidina itin svarbų vaidmenį stiprinant suaugusiųjų įgūdžius, ir gali atnešti įvairios asmeninės, ekonominės ir socialinės naudos.

3-asis prioritetas. Efektyvesnis žmonių įgūdžių panaudojimas darbo vietose

Kaip darbuotojai panaudoja savo įgūdžius darbe, priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau be abejonės, svarbiausi veiksniai yra susiję su darbo vietų organizavimo būdais. Įvairios organizacinės bei valdymo praktikos, kurios modeliuoja, kaip ir kodėl įgūdžiai yra naudojami darbe, ir kurios yra žinomos dėl savo teigiamo poveikio darbuotojų bei įmonių veiklos rezultatams, dažnai vadinamos efektyvių darbo vietų organizavimo praktikomis (pvz., lankstus darbo organizavimas, darbas komandoje, mokymai ir veiklos valdymas). Sunkumus diegiant efektyvios darbo vietos organizavimo praktikas daugumoje šalių dažniausiai patiria MVĮ. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos ekonomikoje MVĮ vaidina svarbų vaidmenį, tai Lietuvai yra ypatingas iššūkis.

4-asis prioritetas. Įgūdžių politikų valdymo stiprinimas

Siekiant paremti Lietuvos veiksmus žmonių įgūdžių ugdymo ir panaudojimo srityje, būtina turėti efektyvias valdymo sistemas. Daugybė subjektų yra ne tik suinteresuoti žmonių įgūdžių ugdymo ir panaudojimo politikomis, bet ir turi nemažą įtaką jų sėkmei. Tai ir centrinė vyriausybė, vietos valdžios įstaigos, švietimo ir mokymo įstaigos, darbuotojai ir profesinės sąjungos, darbdaviai ir jų asociacijos, pilietinės visuomenės organizacijos bei kitos įstaigos. Skatinant veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą visos vyriausybės lygmeniu, galima būtų parengti veiksmingesnes ir efektyvesnes įgūdžių politikas.

Horizontaliosios temos: 1) pagrindinių kompetencijų ugdymas, apimant ir neformalųjį mokymąsi; 2) įgūdžių disbalanso šalies ekonomikoje mažinimas

KALENDORIUS

METODAS

Nacionalinės įgūdžių strategijos rengimas vyko pagal EBPO siūlomą metodologiją. EBPO rengė strategiją, bendradarbiaudama su LR Vyriausybe, Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo, Ekonomikos ir inovacijų, Finansų ir kitomis ministerijomis bei institucijomis. Interaktyvių seminarų metu į diskusijas apie šalies įgūdžių sistemos tobulinimą įtrauktas platus suinteresuotų šalių atstovų ratas: darbdaviai, profesinės sąjungos, švietimo institucijos ir akademinė bendruomenė, studentai ir kiti suinteresuotų šalių atstovai.

Rengiant įgūdžių strategiją, naudota EBPO ir nacionalinėse duomenų sistemose kaupiama informacija apie šalies įgūdžių situaciją bei įgūdžių sistemos tyrimų medžiaga. Strategijos rengimo metu EBPO rėmėsi informacija, gauta įvairių susitikimų, darbo grupių, seminarų metu. Šie seminarai organizuoti pagal EBPO sukurtą metodologiją, adaptavus ją šalies kontekstui. Taip siekta fasilituoti suinteresuotų šalių dialogą ir išgryninti esmines įžvalgas apie šalies įgūdžių sistemą.

PROJEKTO REZULTATAI

EBPO įgūdžių strategijos projekto metu sudarytas išsamus šalies įgūdžių sistemos žemėlapis, nustatyti tematiniai prioritetai, kurie padėtų tikslingai nukreipti investicijas į tas politikos sritis, kurios turi didžiausią potencialą pagerinti šalies įgūdžių rezultatus. Gebėjimų strategijos ataskaitoje pateiktos rekomendacijos, kaip suderinti viešosios politikos instrumentus ir priemones, kad jos būtų nuoseklios ir viena kitą papildančios. Taip pat pateiktos konkrečios politikos rekomendacijos, kaip pagerinti šalies įgūdžių rezultatus numatytose prioritetinėse srityse.

Rengiant nacionalinę įgūdžių strategiją, su pasaulinio lygio ekspertų pagalba siekta įvertinti pagrindinius šalies įgūdžių sistemos iššūkius ir gautas įžvalgas panaudoti darniai švietimo, užimtumo, darbo rinkos mokymo sistemos kaitai. Strategija taps pagrindu 2021–2027 m. Europos Sąjungos sanglaudos fondų investicijoms į įgūdžių sistemą ir padės įgyvendinti Europos Komisijos rekomendacijas dėl įsidarbinimo ir socialinės ekonomikos skatinimo.

Galutinės rekomendacijos Lietuvos įgūdžių sistemos stiprinimui.

EBPO ekspertai

Andrew Bell, EBPO Įgūdžių centro vadovas, Nacionalinės įgūdžių strategijos komandos vadovas

Andrew Bell laikinai eina EBPO Įgūdžių centro vadovo pareigas ir yra EBPO Nacionalinės įgūdžių strategijos vadovas. A. Bell dvidešimt penkerius metus dirbo įgūdžių, aukštojo mokslo, darbo rinkos ir socialinės politikos klausimais Kanadoje ir tarptautiniu mastu. A. Bell jau daugiau negu ketverius metus vadovauja EBPO Nacionalinės įgūdžių strategijos komandai. Prieš tapdamas vadovu A. Bell dirbo įgūdžių strategijos projektuose vyriausiuoju analitiku. A. Bell vadovavo studijos „EBPO įgūdžių strategija 2019“ rengimui. Šis leidinys apima gerąsias praktikas ir patirtis EBPO šalyse, ugdant ir naudojant įgūdžius, taip pat stiprinant nacionalines įgūdžių valdymo sistemas. Prieš pradėdamas darbą EBPO A. Bell užėmė įvairias pozicijas vykdomojoje valdžioje nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis Kanadoje. A. Bell yra įgijęs viešojo administravimo magistro laipsnį Karalienės universitete Kanadoje.

Ben Game, EBPO Įgūdžių centro Nacionalinės įgūdžių strategijos komandos politikos analitikas

Ben Game yra politikos analitikas EBPO Įgūdžių centro Nacionalinės įgūdžių strategijos komandoje. Per ketverius darbo EBPO metus B. Game vadovavo Slovėnijos ir Lenkijos įgūdžių strategijų rengimui bei prisidėjo prie kitų valstybių įgūdžių strategijų rengimo. Prieš pradėdamas dirbti EBPO, B. Game dirbo vienoje iš svarbiausių Australijos ekonominio konsultavimo įmonių „Deloitte Access Economics“, kur buvo atsakingas už vyriausybės ir švietimo institucijų konsultavimą įgūdžių klausimais. Taip pat B. Game dirbo politikos analitiko / ekonomisto pareigose įvairiuose Australijos vyriausybės lygmenyse ir buvo atsakingas už įgūdžių analizės, makroekonomikos ir reguliacinės sistemos reformas. B. Game yra įgijęs dvigubą ekonomikos ir tarptautinių santykių išsilavinimą bei su pagyrimu baigęs ekonomikos srities studijas Australijoje.

DARBO GRUPĖ

Pagrindinė projekto darbo grupės funkcija buvo užtikrinti koordinuotos informacijos apie Lietuvos įgūdžių situaciją perdavimą EBPO. Taip pat darbo grupė kartu su projekto vadovu buvo atsakinga už diskusijų su suinteresuotomis šalimis organizavimą, sklandų informacijos apie projekto eigą bei rezultatus perdavimą savo institucijai ir tos institucijos lauke veikiančioms suinteresuotoms šalims.

PROJEKTO VALDYMO GRUPĖ

Projekto valdymo grupė buvo atsakinga už sprendimą dėl strategijos prioritetų, tarpinių bei galutinės projekto ataskaitos aprobavimą. Taip pat valdymo grupė prisideda prie strategijos sklaidos bei tolesnių strategijos įgyvendinimo žingsnių.

Nacionalinės įgūdžių strategijos valdymo klausimai buvo sprendžiami Vyriausybės komisijos nacionalinei žmogiškųjų išteklių stebėsenai koordinuoti posėdžiuose, kuriuose dalyvavo šie strategijos valdymo grupės nariai:

FINANSAVIMAS

Nacionalinės įgūdžių strategijos rengimą finansavo Europos Komisija (padengė 80 proc. rengimo kaštų), o likusią dalį  (70 tūkst. Eur) skyrė Ekonomikos ir inovacijų, Švietimo, mokslo ir sporto bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Papildomai Lietuva  padengė su projekto koordinavimu ir su seminarų organizavimu susijusius, vertimo žodžiu bei raštu kaštus.

Daugiau informacijos apie EBPO įgūdžių strategijos projektus

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) padeda šalims tobulinti profesinio rengimo ir suaugusių mokymo sistemas ir jų valdymą, siekiant geriau atliepti kintančius gebėjimų poreikius. Gebėjimų strategijos rengimo metu siekiama politikos formuotojams suteikti aukštos kokybės įrodymus apie įgūdžių situaciją ir darbdavių poreikius bei pateikti patarimus dėl gerosios politikos praktikos.

Įgūdžių strategijas EBPO yra padėjusi parengti beveik 20-čiai šalių, tarp jų – Latvija, Lenkija, Austrija, Nyderlandai, Belgija (Flandrija), Norvegija. Daugiau informacijos apie EBPO įgyvendinamus įgūdžių strategijos projektus galima rasti paspaudus šią nuorodą.