– Kartu su EBPO Lietuvos įgūdžių strategijos rengėjų komanda atlikote išsamią Lietuvos įgūdžių sistemos analizę. Kaip vertinate Lietuvos įgūdžių sistemos būklę? Kaip atrodome kitų EBPO šalių kontekste? 

– Lietuvoje galėtų būti pagerinti rezultatai keliose įgūdžių ugdymo srityse. Nors dalyvavimo lygis visuose formaliojo švietimo lygiuose yra aukštas, vis dar esama nelygybės. Lietuvoje privalomojo ugdymo etapuose mokymo programų nebaigia mažiausiai asmenų tarp EBPO šalių. Vis dėlto, palyginti nedaug vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų renkasi profesinį mokymą. Be to, jį pasirinkę asmenys daug dažniau kilę iš nepalankios aplinkos nei pasirinkusieji bendrojo lavinimo programą. Lietuvoje trečios pakopos išsilavinimą įgijusių jaunų žmonių (25–34 m.) dalis (2019 m. duomenimis, 55 proc.) viena didžiausių tarp visų EBPO šalių, ir šis rodiklis toliau auga. Tačiau iš nepalankios aplinkos kilusiems asmenims aukštojo mokslo įstaigose vis dar atstovaujama nepakankamai. 2020 m. tik 17 proc. vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų iš mažas pajamas gaunančių šeimų pradėjo studijuoti pagal aukštojo mokslo studijų programą. Galima palyginti, kad studijuoti pagal šias programas pradėjo 68 proc. asmenų iš dideles pajamas gaunančių šeimų.

Jaunų žmonių įgūdžiai Lietuvoje palyginti žemo lygio. EBPO Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) 2018 m. rezultatai rodo, kad vertinant penkiolikmečių moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų įgūdžius rezultatai vis dar žemesni nei EBPO šalių vidurkis ir laikui bėgant jie negerėjo. Lietuvoje pamatiniai suaugusiųjų įgūdžiai (raštingumas, mokėjimas skaičiuoti, problemų sprendimas) žemesnio lygio nei suaugusiųjų kitose EBPO šalyse. Vis dėlto švietimo ir mokymo programose dalyvauja palyginti nedaug suaugusiųjų. Suaugusiųjų motyvacija mokytis gana žema.

Lietuvos žmonių įgūdžiai taip pat galėtų būti efektyviau panaudojami darbo vietose ir visuomenėje. Panaudoti Lietuvos žmonių įgūdžius darbo rinkoje sekasi palyginti gerai. Gana didelė suaugusiųjų dalis dalyvauja darbo rinkoje ir yra įdarbinti, o nedirbančių, švietimo arba mokymo programoje nedalyvaujančių jaunų žmonių dalis yra mažesnė nei EBPO šalių vidurkis. Tačiau Lietuvos rezultatai siekiant įtraukios darbo rinkos prieštaringi. Nors Lietuvoje skirtumo tarp lyčių užimtumo lygio, galima sakyti, nėra, užimtumo lygio skirtumas tarp aukšto ir žemo lygio išsilavinimą turinčių suaugusiųjų Lietuvoje vienas didžiausių tarp visų EBPO šalių.

Lietuvos darbo rinkoje įgūdžių neatitiktis, trūkumai ir pertekliai dažnesni nei daugelyje kitų EBPO šalių. Tai reiškia, kad žmonių įgūdžių potencialas darbe neišnaudojamas. Remiantis duomenimis, kuriuos pateikė suaugusieji Lietuvoje, jie savo įgūdžius (skaitymo, skaičiavimo bei informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) įgūdžius) darbe naudoja rečiau nei suaugusieji daugumoje kitų EBPO šalių. Tai rodo, kad neišnaudojama galimybė realizuoti naudą, sukuriamą investuojant į įgūdžių ugdymą.

Daugelis šių iššūkių Lietuvai būdingi jau ne vienerius metus. Siekiant juos spręsti, pastaraisiais metais Lietuvoje pradėtos taikyti įvairios strategijos ir reformos. Šiandien Lietuva turi unikalią galimybę pasinaudoti šiomis reformomis, kad būtų pagerinti rezultatai ir lygybė visoje įgūdžių sistemoje. Šiuo metu Lietuvoje rengiamos kelios svarbios vidutinės trukmės ir ilgalaikės strategijos, kuriose didelis dėmesys aiškiai skiriamas įgūdžiams.

– Kaip galime spręsti Lietuvai opią įgūdžių neatitikties darbo rinkos poreikiams problemą? Ar įmanoma pasiekti geresnį balansą? 

– Įgūdžių disbalansas yra sudėtingas ir išliks visada, tačiau yra keletas veiksmų, kurių Lietuva galėtų imtis profesinio mokymo ir aukštojo mokslo srityse, kad disbalansą kuo labiau sumažintų. Organizuojant profesinio mokymo ir aukštojo mokslo finansavimo ir priėmimo politiką Lietuvoje galėtų būti labiau atsižvelgiama į darbo rinkos poreikius, kad besimokančiųjų įgyti įgūdžiai labiau juos atlieptų. Pavyzdžiui, šalis galėtų geriau panaudoti studentų krepšelio subsidijas ir rezultatais grindžiamas sutartis (finansavimą), kad būsimi studentai dažniau rinktųsi aukštojo mokslo ir profesinio rengimo ir mokymo programas, kuriose trūksta studentų ir (arba) kurios yra strategiškai svarbios. Taip pat Lietuva galėtų stiprinti bendradarbiavimą tarp darbdavių ir profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigų. Pavyzdžiui, galėtų būti gerinamos mokymosi darbo vietoje galimybės studijuojant pagal profesinio rengimo ir mokymo ir aukštojo mokslo programas, didinant finansinę ir nefinansinę paramą pameistrystės ir kitoms mokymosi darbo vietoje formoms. Galiausiai, Lietuva turėtų ir toliau gerinti įgūdžių poreikių vertinimą ir numatymą bei galėtų sukurti visoms amžiaus grupėms skirtą profesinio orientavimo visą gyvenimą sistemą siekiant, kad švietimas labiau atitiktų darbo rinkos poreikius.

– Kita vertus, duomenys rodo, kad darbdaviai neefektyviai panaudoja darbuotojų įgūdžius Lietuvos darbo vietose. Ar ši problema identifikuota ir kitose šalyse? Kaip ši problema sprendžiama?

– Politikos formuotojai EBPO šalyse vis geriau suvokia, kad efektyviai naudoti įgūdžius darbo vietose yra labai svarbu. Įgūdžių panaudojimas siejamas su geresniais darbuotojų rezultatais (pavyzdžiui, su didesniu pasitenkinimu darbu ir našumu), kurie padeda gerinti įmonių veiklos rezultatus ir gali skatinti ekonomikos augimą. Geras darbo vietų organizavimas – neabejotinai viena svarbiausių sąlygų siekiant efektyviai panaudoti įgūdžius, ypač taikant įvairias efektyvių darbo vietų praktikas (EDVP). Vis dėlto, šalyse dažnai trūksta paramos priemonių įmonėms, diegiančioms EDVP. Geras užsienio pavyzdys, kuriuo Lietuva galėtų pasinaudoti, – Singapūre taikoma skaičiuoklė, kuri padeda mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) įsivertinti savo rezultatus visos šalies pramonės kontekste ir suprasti, kokios vyriausybės paramos gali tikėtis. Suomijoje veikianti programa TYKES skatina inovacijų organizacijose diegimą, remdama įvairius projektus ir taip prisidėdama prie darbo našumo ir darbo kokybės didinimo. Lenkijos įmonių plėtros agentūra turi daug programų, skirtų vadovams, tarp kurių – ir MVĮ vadovų akademija, kuri finansuoja mokymus ir konsultacinę paramą vadovaujančias pareigas užimantiems MVĮ darbuotojams.

– Lietuva priklauso toms EBPO šalims, kurių darbo vietos gali būti labiausiai paveiktos automatizacijos. Net penktadalis Lietuvos darbo vietų gali būti paveiktos labai stipriai ir dar apie keturiasdešimt procentų – paveikta reikšmingai, o tai daugiau nei EBPO šalių vidurkis. Kokios priežastys tai lemia ir kaip galime sumažinti šią riziką?

– Darbo vietų, kurioms būdinga didelė automatizacijos rizika, yra visose EBPO šalyse. Visgi įgyvendinat Suaugusiųjų gebėjimų tarptautinio vertinimo programą (PIAAC) atliktas suaugusiųjų įgūdžių tyrimas rodo, kad tarp visų EBPO šalių su bene didžiausiu darbo automatizacijos pavojumi susiduria darbuotojai Lietuvoje. Tai lemia bent dvi priežastys: pirma, palyginti su kitomis EBPO šalimis, Lietuvoje šiuo metu automatizuota mažiau darbo vietų, antra, Lietuvoje yra didelis gamybos sektorius, kuris dėl pasikartojančių užduočių pobūdžio yra paveikesnis automatizacijai. Siekiant sumažinti riziką, šalys imasi įvairių priemonių, įskaitant geresnį įgūdžių poreikių įvertinimą ir numatymą, švietimą, orientuotą į naujo pobūdžio darbą ir naujas užduotis, paramą suaugusiems, keliantiems savo kvalifikaciją arba persikvalifikuojantiems.

– Gana nedaug suaugusiųjų Lietuvoje turi įvairiapusišką įgūdžių kompleksą, kuris padėtų jiems prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių ateityje. Kaip jūs tai vertinate? 

– Atsižvelgiant į tai, kad gyvename globalizacijos, skaitmenizacijos, demografinių ir klimato pokyčių metu, norint sėkmingai veikti Lietuvos darbo rinkoje ir visuomenėje, reikia gerinti ir keisti turimus įgūdžius. Kad žmonėms sektųsi ne tik darbe, bet ir už jo ribų, jiems reikės tvirtesnių ir įvairiapusiškesnių įgūdžių, įskaitant kognityvinius, socialinius, emocinius ir su konkrečiu darbu susijusius įgūdžius. Vis dėlto, palyginti su kitomis EBPO šalimis, Lietuvoje gana nedaug suaugusiųjų (16 proc.) turi įvairiapusišką pamatinių įgūdžių kompleksą (bent vidutinio lygio raštingumo, skaičiavimo ir problemų sprendimo įgūdžius). Jaunų žmonių problemų sprendimo įgūdžiai taip pat yra žemesnio lygio nei daugelio EBPO šalių jaunimo.

Lietuva jau taiko priemones, galinčias padėti žmonėms įgyti įgūdžių, reikalingų ateičiai. Stiprinami neformaliojo jaunų žmonių švietimo ir mokymo pripažinimas ir kokybė, nes tai yra svarbu ugdant įvairiapusiškus įgūdžius. „Patirties partneriai“ – konsorciumas Lietuvoje tarp verslo ir universitetų – siekia suteikti daugiau galimybių studentams ir universitetų personalui įgyti praktinės patirties mezgant verslo ir tarptautines partnerystes. Remiantis šia programa, Lietuva gali geriau informuoti individualius asmenis ir įmones apie suaugusiųjų mokymosi naudą ir galimybes, sumažinti dalyvavimo suaugusiųjų mokyme kliūtis, susijusias su laiko ar finansiniais resursais, ir sustiprinti neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir mokymo pripažinimą ir kokybę. Visa tai padės daugiau suaugusiųjų įgyti visapusiškų įgūdžių ir jais pasinaudoti ateityje.

Pašnekovo nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Norėdami pasidalinti savo nuomone, susisiekite su redakcija.