– Pandemijos sukelta situacija atnešė daug iššūkių. Tačiau iššūkiuose slypi ir galimybės. Kokią galimybę Lietuvai išskirtumėte kaip aktualiausią?

– Manau, ypač reikšmingi online (internetinio) mokymosi pokyčiai. Iki pandemijos online mokymasis augo po truputį, organiškai, o dabar matome proveržį. Labiau akcentuočiau ne mokymąsi mokyklose, o vėlesnį mokymąsi – pačių savanoriškai pasirinktą, o ne vien tik dėl akreditacijos.

Galime taikyti analogiją su susitikimais per nuotolį. Kai 90 proc. kolegų fiziškai yra susitikę, likusiems 10 proc. yra sudėtingiau įsitraukti į diskusijas, būti išgirstiems, pajausti likusią auditoriją. Tačiau, kai staiga visi atsiduriame online erdvėje, dinamika šiek tiek pasikeičia. Visos procedūros staiga gerokai labiau pritaikomos nuotoliniam bendradarbiavimui. Taip ir su online mokymusi – jis tampa kaip niekada patogus.

– Patikslinkite: kalbate labiau apie persikvalifikavimą ar tęstinį mokymą, gilinant savo srities žinias?

– Manau, suaktualėjo tiek persikvalifikavimas, tiek nuolatinis srities žinių gilinimas. Mano srityje, dirbtinio intelekto inžinerijoje, turime nuolat domėtis, sekti tendencijas, todėl, kad technologijos, kurios buvo aktualios prieš porą metų, šiandien geriausiu atveju yra pasenusios, blogiausiu – kenksmingos, nebevartotinos. Anksčiau, bent jau iš mano aplinkos atrodė, kad mokymasis visą gyvenimą – tarytum propaganda. Tačiau dabar visi tai darome. Nuolatinis mokymasis privalo būti prieinamas kiekvienam žmogui, kuris nori neatsilikti. Kalbu plačiąja prasme – turi nuolatos tobulėti.

– Ar galime manyti, kad dirbtinio intelekto plėtros spartą lemia žinių apykaitos bendruomenėse greitis?

– Naujai sugalvoti, pavyzdžiui, greičio pagerinimai ar nauji algoritmai bendrojoje programuotojų bendruomenėje kiekvienam iš mūsų, kaip programuotojui, didelės naudos neatneša. Tiksliau tariant, tai – pasyvi nauda. Kažkas atnaujina programuotojų naudojamas bibliotekas. Štai, pavyzdžiui, seniau naudojai 5.3 bibliotekos versiją, dabar – 5.4 versiją, kuri nuo ankstesnės skiriasi galbūt tuo, kad turi greitesnį surikiavimo algoritmą. Tačiau tau nereikia aktyviai skaityti, bandyti suprasti ir pačiam pasidaryti to algoritmo.

Tuo metu dirbtinio intelekto srity joks dalykas nėra pritaikomas tiesiogiai iš bibliotekos, viskas yra daroma pagal tą problemą, kurią sprendžiame, su tais duomenimis, kuriuos turime. Kiekvienas iš mūsų turi gebėti skaityti mokslinius straipsnius, suprasti informaciją, kuri ten yra, adaptuoti ją ir pritaikyti savoms problemoms spręsti. Dėl to dirbtinio intelekto ekspertai, galima sakyti, yra priversti aktyviai sekti naujausias tendencijas.

– Taigi, kaip suprantu, jūsų sritis – dirbtinis intelektas šiuo metu vystosi labiau bendruomenės iniciatyva. Ar pasigendate politinio dėmesio?

– Nemanau, kad tai turėtų būti Vyriausybės darbas. Galimybės ateina iš verslo. Iš supratimo, kad, staiga online klientų bazei padvigubėjus, įmonėms verta investuoti į online produktus. Seniau turėję keletą galimybių, staiga, kaip matėme, žmonės nebeteko fizinio apsipirkimo galimybių. O investicijos į alternatyvas, komandų kūrimas – visa tai yra verslas.

Dabar, atrodo, pamatysime labai daug investicijų į online mokymąsi, online produktų plėtrą. Pamatysime įmonių, kurios jau anksčiau į tai investavo, laimėjimus. Galiausiai mums, kaip galutiniams vartotojams, atrodys, kad mūsų patirtis gerokai pagerėjo.

– Daugelio veiklų perkėlimas į online erdvę signalizuoja apie aktualių įgūdžių kaitą. Kokia jūsų matymo perspektyva – ko jau dabar turėtume suskubti mokyti jaunąją kartą?

– Jau dabar ganėtinai akivaizdu, kad ateityje žmonės privalės mokėti programuoti. Man atrodo, tendencija bus panaši kaip su spausdinimu klaviatūra. Prieš 50 metų spausdinti rašomąja mašinėle atrodė labai nišinis darbas, tačiau pažiūrėkite, kur esame šiandien, – visa tai jau neišvengiamai mokame visi. Tikiu, kad taip bus ir su programavimu: tik kol kas tai nišinė sritis – ateities visuomenėje programuoti gebėsime visi. Tai savo svarba prilygs rašymui ir skaitymui.

Daugiau D. Čeilutkos įžvalgų apie dirbtinio intelekto sampratos problematiką, Lietuvos ir Europos dirbtinio intelekto industrijos būklę skaitykite čia.

Pašnekovo nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Norėdami pasidalinti savo nuomone, susisiekite su redakcija.