Profesinį mokymą įprasta vertinti pagal tai, kiek jis atitinka darbo rinkos poreikius, konkrečiau – pagal absolventų užimtumo rodiklius. Tačiau tai – tik viena medalio pusė. Iš tiesų profesinis mokymas yra daug sudėtingesnis ir įvairiapusiškesnis reiškinys.

Pirma, labai svarbu pabrėžti, kad profesinis mokymas skirtas įvairių poreikių, amžiaus, išsilavinimo ir socialinio statuso žmonėms. Jo lankstumą ir pritaikomumą puikiai iliustruoja vien tai, kad Lietuvoje profesinio mokymo įstaigų skyriai veikia 5 iš 8 bausmės atlikimo vietų, o negalią turinčių mokinių skaičius profesiniame mokyme yra 2,6 karto didesnis už negalią turinčių studentų skaičių aukštosiose mokyklose (universitetuose ir kolegijose).

Antra, profesinis mokymas neabejotinai reiškia asmens ir visuomenės išsilavinimo lygio kėlimą. Tai – galimybė įgyti kvalifikaciją arba kvalifikaciją kartu su bendruoju (pagrindiniu ar viduriniu) išsilavinimu. Tokiu būdu žmogus įgalinamas siekti aukštesnės kvalifikacijos, pavyzdžiui, studijuojant aukštojoje mokykloje. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, 2017 m. Lietuvoje pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus gavo apie 4,5 proc., o brandos atestatus (t. y. įgijo vidurinį išsilavinimą) – 28 proc. profesinio mokymo absolventų.

Todėl analizuojant profesinio mokymo naudą, greta atitikties verslo poreikiams būtina pripažinti jo naudą asmeniui ir visuomenei. Asmeniniu lygmeniu paprastai matuojama žmogaus gyvenimo kokybė, t. y. įsidarbinimo galimybės, pajamos, karjeros galimybės, motyvacija. Visuomenei labai svarbus ekonominis augimas, darbo rinkos rezultatai, tolerancija, nusikaltimų mažėjimas, socialinės atskirties mažėjimas. Turint omenyje, kad Lietuva yra tarp ES valstybių, kuriose skurdo rizikos rodikliai vieni aukščiausių, ir kad mažų pajamų šeimų moksleiviai, MOSTA duomenimis, dvigubai dažniau pereina į profesines mokyklas nei kiti moksleiviai, galima teigti, kad profesinis mokymas atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant socialinius iššūkius šalyje. Šį teiginį patvirtina faktas, kad jaunų žmonių (20–34 metų amžiaus), kurie niekur nesimoko ir nedirba, dalis Lietuvoje 2017 m. buvo tarp mažiausių, palyginti su kitomis ES šalimis.

Kalbant apie ateitį, akivaizdu, kad technologijų inovacijos, tokios kaip dirbtinis intelektas ar robotizacija, neišvengiamai turės įtakos gamybos procesų ir verslo modelių kaitai visuose sektoriuose. Tikėtina, kad mažės fizinio darbo poreikis, tačiau reikės žmonių, gebančių valdyti ir aptarnauti naujas technologijas. O tai reiškia, kad reikalavimai visų lygmenų darbuotojams (vadovams, specialistams, darbininkams) augs. Kita vertus, jau šiandien švietimo sistema susiduria su iššūkiu rengti darbuotojus profesijoms, kurių dar nėra. Tokiomis sąlygomis ypatingą vertę įgyja taip vadinamos bendrosios kompetencijos (pavyzdžiui, gebėjimas mokytis, kūrybiškumas, emocinis intelektas, kritinis mąstymas), kurios įgalina žmogų augti ir keistis kartu su kintančiomis technologijomis. Tokiu būdu, vertinant profesinio mokymo naudą ateityje, socialinė dimensija turėtų vis labiau stiprėti.

Komentaro autorė – STRATA vyriausioji politikos analitikė Giedrė Beleckienė