Į Lietuvos mokslo bendruomenės sandarą galima žvelgti iš įvairių perspektyvų. Vieni mokslininkai save labiau sieja su Vakarų pasaulio mokslo kultūra, kiti – su Rytų. Vieni mokslininkai yra ugdyti sovietinės mokyklos, kiti formavosi jau laisvoje Lietuvoje. Vieni mokslininkai užsiima dėstymu, kiti atlieka tyrimus ir dalyvauja tarptautinėje diskusijoje. Tačiau vargu ar visi šie bruožai yra pakankamai svarūs, kad galėtume mokslininkus lengva ranka skirstyti į kartas. Taip mano Vytauto Didžiojo universiteto profesorius ir Baltijos pažangių technologijų instituto vyriausiasis mokslininkas Tomas Krilavičius. Profesorius aktyviai dalyvauja moksliniuose projektuose, susijusiuose su dirbtinio intelekto metodų taikymu įvairiose srityse, tarp kurių – ir viešasis sektorius.

– Kokios Jūsų mokslinių interesų sritys?

– Šiuo metu pagrindinės mano mokslinių interesų sritys yra dirbtinis intelektas ir kalbos technologijos, labiau orientuojantis ne į teorijos vystymą, o į taikymą, ypač kalbos technologijų. Pastaruosius kelerius metus nemaža dalis mano tyrimų yra nukreipti į technologijų taikymą gynybos (skirta karinei pramonei) ir saugumo (skirta policijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos reikmėms, muitinės, pasienio kontrolei) sektoriuose.

– Galbūt galite savo veiklą iliustruoti konkrečiais pavyzdžiais?

– Projektai labai įvairūs. Pavyzdžiui, kartu su įmone „Rubedo sistemos“ esame kūrę sistemą, skirtą kvėpavimo sukeltam judėjimui kompensuoti radioterapijoje. Ką tai reiškia? Sakykime, kad žmogui aptiktas auglys krūtinės srityje. Kai jis kvėpuoja, auglys juda. O kai taikai gydymą ir švitini auglį, labai svarbu spinduliuotę nukreipti tik į auglį. Tam pasiūlėme sprendimą, leidžiantį prognozuoti, kur auglys juda. Mūsų idėja buvo tokia: atitinkamai judinti sergančiojo gultą, kad auglys išliktų tarsi nejudantis.

Su įmone „Terra IT“ taip pat esame visai neseniai pasiūlę sprendimą, kaip didmeninės ir mažmeninės prekybos vietose valdyti prekių srautus – tai yra kaip prognozuoti, kiek ir kokių prekių reikia užsakyti, kad parduotuvės valdytojams reikėtų kuo mažiau apyvartinių lėšų. Tai ypač aktualu mažoms parduotuvėms.

Veikla gynybos sektoriuje didžiąja dalimi apsiriboja tyrimais. Veikla šiame sektoriuje yra susijusi su naratyvo aptikimu, propaganda, informacinių kampanijų veikimu. Tyrinėjame, pavyzdžiui, kaip ilgainiui keitėsi žodynas ir terminologija, vartojama tokiuose portaluose, kaip „Kiev Today“, „Russia Today“, BBC, DELFI ir kitur. Analizuojama, kaip buvo konstruojamas informacinis turinys dar prieš prasidedant konfliktui Ukrainoje, jos eigos metu ir aktyviems veiksmams atslūgus. Nagrinėjama, kaip sulig tam tikrais įvykiais keitėsi požiūris į Rusiją: tie, kurie anksčiau rusus vadino broliais, ilgainiui šios šalies veiksmus pradėjo vertinti negatyviai.

– Vis didesnę su technologijomis susijusios veiklos dalį iš valstybinio sektoriaus perima privatus kapitalas. Kaip tai vertinate?

– Nebūtinai perima. Verslas pats daug inicijuoja. Labai daug su dirbtiniu intelektu susijusių, ypač taikomųjų, sprendimų yra sukuriama ne universitetuose, bet būtent technologinėse įmonėse, tokiose kaip „Google“, „Microsoft“, „Facebook“ ir kitose. Šios mokslininkams siūlo geresnes darbo sąlygas. Mokslo institucijose didžiąją laiko dalį tu praleidi ieškodamas pinigų: arba rašydamas paraiškas, arba rašydamas ataskaitas. Dirbdamas „Facebook“ greičiausiai to nedarai.

– Prisidedate ir prie elektroninės demokratijos projekto, kurio tikslas – siekti didinti viešojo administravimo sektoriaus veiklos skaidrumą, atskaitomybę, gerinti sprendimų priėmimo kokybę, plėtojant Vyriausybės ir jos valdymo srities įstaigų teikiamas el. demokratijos paslaugas piliečiams.

– Taip, pavyzdžiui, jau daugiau nei 10 metų su kolega politologu Vaidu Morkevičiumi dirbtinio intelekto metodus taikome parlamentarams grupuoti pagal balsavimą. Kitaip tariant, siekiame įvertinti parlamentarų elgesį, visos frakcijos elgesį, santykį tarp jų. Mintis čia paprasta: parlamentarų poziciją tam tikrais klausimais geriausiai atspindi tai, kaip jie balsuoja, o ne tai, ką jie kalba. Per kadenciją parlamentarai balsuoja gana daug – apie 5–7 tūkst. kartų. Tačiau, net ir esant tokiam kiekiui, tam tikri metodai leidžia jų balsus suvesti į vizualią jų balsų išsidėstymo išraišką.

Pagal tai galima matyti, kaip vienas ar kitas parlamentaras elgiasi tam tikros frakcijos atžvilgiu, koks parlamentaro ir frakcijos santykis, kaip jis ilgainiui, pavyzdžiui, likus metams iki rinkimų, keičiasi. Taip pat galima matyti, kaip parlamentaras ir frakcija elgiasi, vertindami skirtingus klausimus. Nesvarbu, kad liberalai ir konservatoriai dažnai būdavo koalicija, bet per balsavimus, susijusius su moraliniais klausimais, tokiais kaip dirbtinis apvaisinimas, konservatoriai paprastai likdavo vieni.

Analizuojant Vyriausybę, dažnai jos nariai išsidėsto kaip atskira grupelė su savo specifiniu elgesiu. Tačiau pagal jų balsavimus matome, kad jie yra arčiau opozicijos negu pozicijos. Taip yra vien dėl to, kad jie retai dalyvauja Seimo posėdžiuose, vadinasi, dažnai nebalsuoja. Nebalsavimas iš esmės yra tas pats, kas balsavimas „prieš“.

– Kaip dirbtinio intelekto diegimą priima viešasis sektorius?

– Valstybę sudaro atskiri žmonės, atskiri lygmenys. Jeigu mes klausysime, ką kalba ministrai, viceministrai, žinoma, girdėsime, kad atnaujinti viešąjį sektorių labai svarbu, esą norima skaidrumo. Jeigu klausysime žemesnio lygmens žmonių, girdėsime, kad niekas jokio skaidrumo nenori. Niekas nenori viešinti, kas pas jį virtuvėje vyksta. O visi šie metodai tam ir skirti – pamatyti, kaip viskas veikia, prognozuoti.

Vis dar dažnai veikia „botago ir meduolio“ principas. Visada yra organizacijos dalis, kuri pokyčių nenori, nes tai neišvengiamai reiškia papildomą darbą, bent jau pokyčių pradžioje. Vadinasi, turi kažkas stovėti su botagu ir versti imtis pokyčių, kad galiausiai būtų pamatyta, jog tai – į gera.

– Kartu su atvirosios prieigos plėtra, technologinėmis galimybėmis gimė ir plėtojosi atvirojo mokslo (angl. open science) koncepcija, kai daugiausia dėmesio skiriama žinių sklaidai iš karto, vos tik tos žinios gaunamos. Kaip Jūs vertinate atvirojo mokslo idėją?

– Dėl atvirosios duomenų prieigos yra stiprus judėjimas, randasi daug iniciatyvų. Kai kuriose mokslinėse konferencijose taikoma praktika, kad atvėręs duomenis gauni papildomų balų. Kita vertus, duomenis reikia surinkti. Vadinasi, gaišti laiką, skiri resursų. O jei atvėręs duomenis nespėjai pirmas parengti publikacijos, kaip ir nieko mainais už tai negauni. Jeigu gerą duomenų parengimą valstybė vertintų kaip gerą publikaciją, tikriausiai kitaip viskas veiktų.

– Ar pastebite Lietuvos mokslo bendruomenėje kartų skirtumų? Kaip manote, ar jau galime identifikuoti naują mokslininkų kartą?

– Skirtumų yra, tačiau tai, ar jų pakanka, kad galėtume skirstyti mokslininkus į tam tikras kartas, sunku įvertinti. Yra dalis mokslininkų, kurie jaučiasi komfortiškai kalbėdami angliškai su mokslininku iš Vakarų. Yra dalis ir tokių, kurie daug komfortiškiau jaučiasi bendraudami su rusų ar ukrainiečių profesoriais. Kalbant apie pastaruosius mokslininkus, ypač sovietinės mokyklos, ne kartą įsitikinau, kad jie visada viską žino geriausiai. Pasigendu gebėjimo diskutuoti. O štai žmonės, kurie yra dirbę Vakaruose ar turi bendradarbiavimo su ta puse patirties, geriau moka megzti dialogą.

Yra ir kitų skirtumų. Mokslininkai, kurie užaugo ir subrendo Brežnevo laikais, į konkurenciją žvelgia taip pat kaip anuomet. Tokie mokslininkai suderins, kad į konkursą ar į įstatymą būtų įrašytas koks nors žodis, eliminuosiantis konkurentus. O Lietuvoje, esant mažai žmonių, taip padaryti nėra sudėtinga.

Kaip ir visur, vienos mokslininkų grupės yra stiprios, kitos – silpnos. Yra grupės, kurios užsiima dėstymu, bet neužsiima mokslu. Turbūt bet kuriame mūsų universitete rastume ir tokį, kuriam būti universitete – ne vieta, ir tokį, kuris yra pajėgus daryti mokslą bet kur pasaulyje.

Vienišo mokslininko laikai baigėsi. Turi būti kritinė masė žmonių, galinčių susirinkti, kalbėtis, diskutuoti, suprasti vienas kitą. Tai reiškia, kad turi būti tam tikra struktūra: grupės vadovas, skirtingų kompetencijų asmenys. Taip pat turi būti užtikrintas ir tos grupės tęstinumas – ateiti nauji žmonės.

Pašnekovo nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Norėdami pasidalinti savo nuomone, susisiekite su redakcija.