Gyvename laikotarpiu, kai moksle vyksta dideli tektoniniai lūžiai, iš pamatų keičiantys prieigą prie informacijos bei jos apdorojimą. Techniškas duomenų apdorojimas skverbiasi į kone visas mokslo sritis. Anot Vilniaus universiteto tyrėjo, Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centro vadovo Aurelijaus Rinkevičiaus, galime stebėti, kaip formuojasi naujos kartos mokslas.

Ateitis priklauso duomenų analitikams

A. Rinkevičius atkreipia dėmesį, kad duomenų analitikos integracijos moksle tendencija egzistuoja jau pastaruosius 10 metų. Šiuo laikotarpiu duomenų analitika išryškėjo kaip ašinė visų mokslo sričių linija daugybėje universitetų.

„Tendencija būdinga visoms mokslo sritims. Jeigu sritis integruoja duomenų mokslą, vadinasi, tarptautiniame kontekste sritis neatsilieka, yra konkurencinga. Jei sritis to nedaro, vertėtų klausti, ar ji yra pakankamai gyvybinga pasauliniu mastu“, – skirtį tarp naujos ir senos kartos mokslo brėžia A. Rinkevičius.

Veikimas kolegialiai

Pasak tyrėjo, naujos kartos mokslas išsiskiria ir tuo, kad neišvengiamai yra tarptautinis. Galvoti apie inovaciją Lietuvoje, pašnekovo manymu, reiškia būti sustabarėjusiu. Inovaciją Lietuvoje reikėtų palikti praeityje ir kalbėti apie inovaciją pasaulyje.

„Veikdami po vieną negalime pasiekti tiek, kiek veikdami kolegialiai, ypač kalbant apie mano srityje tyrinėjamą gamtą. Kad atrastume pasislėpusius gamtos dėsnius, būtina vienyti pajėgas – tiek technologines, tiek žmogiškąsias, tiek idėjines. Veikimas kartu tikriausiai yra vienintelis būdas ištyrinėti tai, kas dar neištirta. Net ir atskiroms valstybėms kol kas tai yra per didelis uždavinys. Bendradarbiavimas tarptautiniu mastu šiandien darosi neišvengiamas“, – dėsto A. Rinkevičius.

Daug žadanti narystė CERN

Koks didelis potencialas egzistuoja, šalims suvienijus resursus, parodo Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN). Bendrų veiklų su CERN jau apie 10 metų turintis A. Rinkevičius tvirtina, kad vis reikšmingesnis vaidmuo organizacijoje tenka ir Lietuvai.

Kaip vieną svarbiausių Lietuvos laimėjimų, pašnekovas išskiria 2017 m. pasirašytą asocijuotos narystės sutartį su CERN. Naudų jis išskiria keletą.

„Visų pirma narystė Lietuvai leidžia naudotis CERN intelektine nuosavybe, kurią daugiausia sudaro greitintuvų ir detektorių technologijos. Ypač svarbi dalis yra detektoriai. Kuriant bet kokias išmaniąsias technologijas, svarbiausi yra trys komponentai: skaičiuojamoji technika, algoritmai (dirbtinis intelektas ar kažkas paprasčiau) ir būtent detektoriai. Neturėsi detektoriaus – išmanusis prietaisas bus beprasmis. Dėl to investavimas į detektorius yra labai prasminga ir perspektyvi veikla. O narystė suteikia mums prieigą prie labai specifinių detektorių, tokių, kurių niekur kitur nerasime“, – komentuoja tyrėjas.

Iliustruodamas detektorių svarbą, A. Rinkevičius užsimena, kad štai prieš pusę metų pademonstruotas spalvotas rentgeno aparatas įgalino visiškai kitokią, negu buvo iki šiol, objekto vaizdo raišką. O tai suteikia galimybių gauti gerokai daugiau informacijos, identifikuoti kur kas daugiau detalių. Pasak mokslininko, rentgeno aparato lempa išliko ta pati, paprasčiausiai pakeistas detektorius.

Narystė mokslininkams suteikia ir geresnes įsidarbinimo organizacijoje galimybes. Organizacija turi apie 3 tūkstančius nuolatinių darbuotojų, tarp kurių šiuo metu 3–4 lietuviai. Taip pat CERN priklauso apie 13 tūkstančių taip vadinamų vartotojų, kurie į CERN atvyksta kartais. Vartotojais šiuo metu yra apie 10 lietuvių. Dauguma jų – informatikai. Susumavus esančių, atvykstančių ir išvykstančių žmonių srautus, A. Rinkevičius spėja, kad vienu metu CERN būna apie 5–6 tūkstančiai žmonių.

Taip pat A. Rinkevičius užsimena ir apie jungtines doktorantūros programas, atveriančias daugiau galimybių techninio profilio studentams.

…kartu ir įpareigojanti

Asocijuota narystė Lietuvai ne tik suteikia prieigą prie technologijų, žinių, tinklo, bet kartu ir įpareigoja. Iš valstybės pusės pagrindinis įsipareigojimas – finansinis. Asocijuota narystė Lietuvai kainuoja milijoną frankų (apie 900 tūkst. eurų) per metus. Tiesa, tai iš esmės susigrąžinamas mokestis: per algas darbuotojams, stipendijų išmokas, pirkimus. Jeigu CERN reikia, pavyzdžiui, naujų stalų ar puslaidininkių, pirkimą ji vykdys šalyse narėse. Tad Lietuvos įmonės taip pat gali teikti savo siūlymus.

Šalis narė taip pat įsipareigoja turėti mokslininkų grupę, kuri naudosis CERN infrastruktūra. Tik šis įsipareigojimas, kaip teigia pašnekovas, yra šiek tiek mažiau formalizuotas, todėl čia daugiau dinamikos.

„Galima elgtis dvejopai. Galima pirmiausia pretenduoti tapti nare ir tik vėliau mėginti auginti mokslininkų grupę. Arba atvirkščiai – aplikuoti tik jau turint stiprią grupę. Lietuva labai stiprios grupės neturi, tačiau keletas žmonių yra. Dabar, tapus nare, būtų prasminga tą grupę didinti“, – dėsto A. Rinkevičius.

Startuolių belaukiant

Pagrindiniai CERN atliekami tyrimai yra fundamentiniai ir jų komercializacija nėra greita. Kaip teigia pašnekovas, šimto metų laikotarpis, iki kol fundamentinis tyrimas pritaikomas, yra visiškai normali praktika. Elektros srovės pritaikymas taip pat užtruko šimtmetį.

„Gerokai paprasčiau yra komercializuoti technologijas. CERN daug jėgų į tai nededa – tai yra daugiau šalutinis produktas. Taip yra vien dėl to, kad CERN stengiasi nekonkuruoti su šalimis narėmis. Sakykime, CERN turi sąlygas gaminti mikrolustus. Tačiau kažkuri valstybė narė taip pat gali užsiimti jų gamyba. Tokiu atveju vystyti technologiją bus palikta valstybei narei“, – pasakoja A. Rinkevičius.

Kaip bebūtų, suinteresuotumo, kad CERN žinios ir intelektinė nuosavybė išeitų į išorę, yra. Todėl, anot pašnekovo, iššūkiu Lietuvai išlieka ne tik didesnis mokslininkų, kuriančių technologijas, bet ir verslininkų, vystančių šių technologijų verslą, įtraukimas.

Ar atsiras Lietuvoje startuolių, kurie pasinaudos CERN naudomis?

A. Rinkevičius neslepia džiaugsmo, kad Lietuvoje galvojama vis labiau strategiškai. Lietuva tapo dešimtąja šalimi pasaulyje, kurią CERN pasirinko savo inkubatoriui įsteigti.

„Tai buvo didelis buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės nuopelnas. Ji inkubatorius matė kaip vieną iš labai svarbių CERN veiklų ir dėjo daug pastangų, kad šie būtų steigiami ir Lietuvoje“, – prisimena tyrėjas.

Kaip ir bet kuris tradicinis verslo inkubatorius, šis suteiks infrastruktūrą, reikalingą startuoliams užsimegzti: teisinę pagalbą, minimalų pradinį finansavimą, biurą. Ypač svarbu, kad startuoliams bus suteikiama ir išskirtinė prieiga prie CERN intelektinės nuosavybės.

Nenaudingas „palikimas“

Daug teigiamo proveržio židinių Lietuvos moksle matantis A. Rinkevičius pastebi, kad vis dėlto egzistuoja ir kita medalio pusė – iš anksčiau atėjęs „palikimas“.

„Lietuva dar yra ganėtinai užsidariusi. Tai mums tikrai ne į naudą. Nereikia jaustis viršesniu, esant toje pačioje smėlio dėžėje. Nerimą kelia ir tai, kad Lietuvoje praktiškai nematyti mokslo vizijos. Kur mes judame? Galbūt netikime, kad ateitis priklauso duomenų mokslui? Gerai, bet kaip tuomet elgiamės? Pasigendu tvirto apsisprendimo kažkur dėti daugiau resursų, tikint, kad tai turi potencialo. Žinoma, galime sakyti, kad visos sritys yra įdomios. Tačiau juk visoms sritims resursų nepakaks. Privalu vienoms sritims teikti prioritetą“, – apibendrina A. Rinkevičius.

Paklaustas, kokias sritis siūlytų išskirti, pašnekovas mini detektorius, skaičiuojamąją techniką, algoritmus ir įgyvendinimo technologijas.

Pašnekovo nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Norėdami pasidalinti savo nuomone, susisiekite su redakcija.