Šalies gyventojų gerovė ir Lietuvos konkurencingumas stipriai priklauso nuo viešojo sektoriaus efektyvumo bei sumanaus valstybės valdymo. Visgi Lietuvos viešasis sektorius veikia nepakankamai efektyviai. Labiausiai stinga aktyvios politinės lyderystės, didesnio sprendimų pagrįstumo duomenimis, galiausiai, ir supratimo, ką esamoje politinėje situacijoje realu ir optimalu įgyvendinti. Taip teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius, viešosios politikos analitikas Vitalis Nakrošis.

Orientacija į visuminę gerovę

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) patirtis rodo, kad įrodymais grįstas valdymas veda link didesnio efektyvumo, siekiant strateginių tikslų. Tam, jog įrodymais grįsto valdymo samprata atitinka šių dienų visuomenės poreikius, pritaria ir V. Nakrošis.

„Lietuvos politikai būdingas klientelizmas (kai „ranka ranką plauna“) ir orientacija į siaurus grupių, tokių kaip ūkininkai, gydytojai ar gaisrininkai, interesus. Tačiau svarbiausia turėtų būti visuminė gerovė. Ją pasiekti geriausiai leidžia įrodymai, poveikio vertinimas, viešosios konsultacijos. Tai protingai panaudoję, galime tiek geriau parengti sprendimus, tiek geriau į sprendimų formavimo procesą įtraukti įvairių suinteresuotų grupių atstovus. Gera politika reiškia ne tik gerą rezultatą, bet ir sutarimą, kur link mes judame“, – komentuoja politologas.

Stinga politinės ekonomijos diagnostikos

Tačiau sprendimai priimami ne tik remiantis įrodymais. Politiniams sprendimams įtaką daro įvairūs kiti informacijos šaltiniai ir emocijos. Dėl to, siekiant geresnio viešojo valdymo, V. Nakrošis siūlo neapsiriboti įrodymais. Įrodymai, pasak pašnekovo, tėra tik viena medalio pusė.

„Mūsų valstybės tarnautojai yra savo srities profesionalai, einamųjų reikalų tvarkytojai. Tačiau dažnu atveju jie nemoka įvertinti sprendimo poveikio, negeba efektyviai konsultuotis su visuomene, reaguoti krizinėse situacijose. Išmanymo stinga ir kalbant apie politinės ekonomijos diagnostiką [politinės ekonomijos diagnostika – esamos politinės situacijos analizė, kurios pagrindu gali būti priimami optimalūs, geriausiai laikotarpį ir situaciją atliepiantys, „įkontekstinti“ sprendimai – aut. pastaba]. Kol kas mes jos nemokame atlikti tinkamai“, – konstatuoja profesorius.

Anot jo, tinkamai diagnozuoti politinės ekonomijos situaciją – tai imtis aktyvios lyderystės, išeiti iš kabineto ir bendradarbiauti su politikais, patarėjais, vyriausybės atstovais. Tam, kad būtų rastas ne tik optimalus sprendimas, orientuotas į visuminės gerovės didinimą, bet ir geriausias įmanomas sprendimas einamuoju politiniu laikotarpiu. To Lietuvoje politologas sako pasigendantis – Seimą pernelyg dažnai pasiekia sprendimo projektai, kurie neatitinka politinės situacijos.

Daugelis reformų, anot pašnekovo, ir stringa būtent dėl to, kad trūksta aktyvios lyderystės bei gero suderinamumo tarp įrodymais grįsto valdymo ir politinės ekonomijos diagnostikos.

„Pavyzdžiui, aukštojo mokslo reforma, konsoliduojant aukštųjų mokyklų tinklą, buvo gerai pagrįsta įrodymais. Tačiau Seime gavo „šaltą dušą“. Galbūt taip nutiko, nes trūko geros politinės diagnostikos. Panaši situacija buvo ir kalbant apie sveikatos reformą. Prisiminkime: ministras išėjo su iniciatyva, gavo Seimo patvirtinimą, tačiau jį vetavo Prezidentas. „Kadangi nėra kompromiso, daugiau siūlymų neteiksiu“, – kalbėjo ministras. Žinoma, tai nuvilia. Tačiau aktyvi politinė ministerijos vadovybės lyderystė yra labai reikalinga“, – mano pašnekovas.

Viešojo valdymo branda

Su pasiūlymu, ypač radikaliu, esant nepalankiai politinei situacijai, išėję politikai dažnai „nudega“. Tuomet, kaip taisyklė, naudojamas argumentas – trūksta politinės brandos.

„Kalbant apie politinę brandą, atsiduriame tarytum aklavietėje. Kaipgi joje turime elgtis? Turime laukti brandesnių politikų? Vadinasi, sekančių rinkimų? Man atrodo, dirbti galima ir dabartinėje politinėje situacijoje, tik svarbu tinkamai atlikti politinės ekonomijos diagnostiką ir ieškoti kompromiso“, – pastebi politologas.

Tinkamiausias modelis pokyčiams įgyvendinti, pasak V. Nakrošio, yra inkrementinis – žingsnis po žingsnio. Tam yra reikalinga ilgalaikė vizija, kur link me judame ir ką norime pasiekti. Pavyzdžiui, taip, kaip mobilizavome pastangas stodami į Europos Sąjungą ar NATO.

Pašnekovo nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Norėdami pasidalinti savo nuomone, susisiekite su redakcija.