– Neseniai parengta STRATA 2020 m. veiklos ataskaita. Kaip galėtumėte ją apibendrinti? Kur, jūsų galva, organizacija padarė didžiausią proveržį?

– 2020 m. buvo tikrai išskirtiniai. Per šiuo metus įvyko pokytis, link kurio STRATA (prieš tai – MOSTA) ėjo keletą metų. Jau 2017 m., organizacijai pereinant į Vyriausybės pavaldumą, buvo apsispręsta išeiti iš palyginti siauresnių sektorinių rėmų į visos Vyriausybės veiklos lauką. 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Vyriausybės įstatymo pakeitimas, kuris teisiškai įtvirtino mūsų jau nebe sektorinius, o visos valstybės masto įgaliojimus. Tam, kad galėtume pilnai realizuoti šį teisinį mandatą, pirmiausia reikėjo pasirengti bei pasitvirtinti naują organizacijos strategiją, taip pat atlikti kitus būtinus pertvarkymus, kaip antai – suformuoti STRATA valdybą, pakoreguoti vidinę struktūrą, nustatyti naujus veiklos procesus ir kokybės standartus. Dauguma šių darbų nuveikta būtent 2020-aisiais.

Žvelgiant į mūsų darbų sritis, kaip didelį proveržį išskirčiau naujai suformuotus darbų paketus, kurie tiesiogiai atitinka mūsų naująją, į visos valstybės poreikius orientuotą misiją. Prisidėjome prie visos šalies ilgalaikių strateginių dokumentų, tarpsektorinių politikos sričių programų rengimo. Suformavome ir pradėjome įgyvendinti savo strateginių projektų portfelį. Atlikome svarbių darbų viešojo valdymo, teisėkūros srityse. Padėjome Vyriausybei suformuoti atsaką į neregėtos apimties krizę – Covid-19 pandemiją. Kokybinį pokytį pasiekėme ir mums įprastose veiklos srityse – švietimo, mokslo, technologijų ir inovacijų bei žmogiškojo kapitalo.

– Kaip užsiminėte, 2020 m. organizaciją neišvengiamai ir staiga palietė koronaviruso pandemija. Kaip tai pakeitė organizacijos veiklą?

– 2020-ieji tapo didelio išbandymo metais. Lygiagrečiai su planuotais vidiniais pokyčiais pandemija patikrino ir organizacijos atsparumą krizėms. Iššūkis, galima sakyti, buvo keleriopas. Pirma, sulaukėme užduočių, kurias reikėjo pradėti vykdyti be išankstinio pasirengimo ir rezultatą pateikti beveik iškart. Antra, keitėsi ir pats darbo režimas – perėjome prie darbo nuotoliniu būdu. Sustoti negalėjo ir iš anksto suplanuoti, užsakovams būtini analitiniai darbai, taip pat ir nuolatinis komandos atsinaujinimas bei plėtra.

Šį egzaminą išlaikėme – ir, mano nuomone, labai sėkmingai. 2020-aisiais daug išmokome ir daug laimėjome reputacijos prasme. Mūsų ekspertize buvo pasitikima ir anksčiau, tačiau buvome žinomi labiau sektoriniuose rėmuose. 2020 m. mes jau atliepėme visai visuomenei ir visai viešojo valdymo aplinkai rūpimus klausimus. STRATOS vardas buvo nuolat minimas Vyriausybės pasitarimuose, šmėžavo žiniasklaidoje ir politinių partijų programose. Neabejoju, kad ne pasyvi, o aktyvi mūsų reakcija į 2020 m. iššūkius ir atlikti darbai tik sustiprino tiek mūsų reputaciją, tiek mūsų analitinės veiklos poreikį.

– Organizacija veikia jau daugiau kaip dešimtmetį. Ar organizacijos veiklų poreikis ilgainiui didėja ir iš kur arba kuriose srityse juntamas didžiausias poreikis?

– Viena vertus, jau turime gerai pažįstamas veiklos sritis, kur mūsų analitikos poreikis yra susiformavęs, teisiškai apibrėžtas ir stabilus – tai Švietimo, mokslo ir sporto bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų atsakomybių laukas. 2020 m. taip pat išryškėjo arba atsirado stiprūs interesai iš  Socialinės aplinkos ir darbo, Finansų, Vidaus reikalų ministerijų. Įsitraukėme ir į regionų plėtros problematiką – regioniniams kompetencijos centrams teikėme ekspertinę paramą. Praėjusiais metais daugiausia naujų užsakymų gavome tiesiogiai iš mūsų pagrindinio kliento – Vyriausybės: atlikome Covid-19 stebėseną, prisidėjome prie Nacionalinio pažangos plano formavimo, aprašymo ir rodiklių sistemos rengimo, teikėme paketą Nacionalinei žmogiškųjų išteklių komisijai. Diskutavome ir dėl Kultūros sektoriaus socialinės ir ekonominės grąžos nustatymo metodikos, kurią inicijavo Prezidentūra ir Kultūros ministerija, parengimo. Kontaktą palaikome su naujai Seime suformuotu Ateities komitetu. Aukščiausiu politiniu lygmeniu svarstome, ką daugiau galėtume nuveikti Seimui. Pastaraisiais metais sulaukėme ir mus labai džiuginusių kreipimųsi iš mūsų partnerių – kitų ekspertinių organizacijų arba agentūrų, pavyzdžiui, „Verslios Lietuvos“, Informacinės visuomenės plėtros komiteto, Lietuvos statistikos departamento ar Centrinės projektų valdymo agentūros. Su vienais partneriais rengėme bendrus produktus, su kitais – tarėmės, konsultavomės dėl programų formavimo, įrodymais grįsto valdymo ideologijos.

– Minite partnerystes, bendrą darbą, tarytum kaip būdą išplėsti organizacijos pajėgumus. Ar sutinkate, kad tinklaveikos potencialas dar nepakankamai išnaudotas Lietuvoje? 

– Tinklaveikos stiprinimas yra fiksuotas ir mūsų mandate. Pagal Vyriausybės įstatymą esame įpareigoti koordinuoti kompetencijų tinklą. Didžiausiame mūsų vykdomame projekte „Strateginių kompetencijų centro sukūrimas“ taip pat yra numatyta strateginių kompetencijų tinklo sukūrimo veikla. Tai mūsų, kaip tinklo katalizatoriaus, veiklos kryptis, apimanti tokio tinklo aktyvinimą, stiprinimą, formuojant naujus kompetencijų centrus ministerijose – galbūt specializuotus, pavyzdžiui, poveikio vertinimo, arba platesnius, pavyzdžiui, mokslo ir inovacijų pareigūnų tinklo. Pastarasis būtų panašus į tarptautinėse erdvėse, ypač anglosaksiškose šalyse, bet ir Europos Komisijos struktūrose žinomą mokslo patarėjų tinklą, kuris rūpintųsi akademinio mokslo potencialo pasitelkimu, sprendžiant visuomenei aktualias problemas.

– 2020 m. daug organizacijos pastangų buvo nukreipta būtent į įrodymais grįsto valdymo sistemos stiprinimą. Ar galite apibendrintai pakomentuoti, kokios tai veiklos ir kokias įrodymais grįsto valdymo sistemos problemas Lietuvoje STRATA sprendė 2020 m.?

– Galima sakyti, kad jau 2020 m. STRATA sutelkė dėmesį ten, kur dabar dedami naujosios Vyriausybės prioritetai. Analitika, atviri duomenys, įrodymais pagrįsti sprendimai – visa tai dabar iškelta į aukščiausią politinį lygmenį, įtraukta į Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą. Tiek politinio dėmesio įrodymais grįsto valstybės valdymo stiprinimui dar nėra buvę.

Du mūsų projektai, kurie buvo vykdomi 2020 m. ir tebėra vykdomi 2021 m., yra tiesiogiai susiję su įrodymais grįsto valdymo sistemos stiprinimu. Minėtu strateginių kompetencijų centro projektu siekiama kurti įrodymus Vyriausybės sprendimams. Taip pat yra numatoma telkti strateginių kompetencijų tinklą. Kito projekto – „Įrodymais grįstos politikos formavimas ir politikos vertinimas Vyriausybės centre“ rėmuose atlikta svarbi diagnostinė studija apie įrodymais grįstos politikos formavimo pajėgumus Lietuvos ministerijose. Lygiagrečiai aiškintasi, kokie ministerijose yra poveikio vertinimo pajėgumai ir poreikiai. Remiantis rezultatais, buvo parengti mokymai valstybės tarnautojams. Mums padedant šį projektą įgyvendinantys Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai parengė rekomendacijų, kaip toliau stiprinti įrodymais grįsto valdymo sistemą Lietuvoje, rinkinį. Tikimės, kad į šias rekomendacijas bus atsižvelgta, Vyriausybei nagrinėjant valstybinės tarnybos reformos problematiką. Taip pat tai artimai siejasi su Vyriausybės programoje pažymima atvirųjų duomenų ir moksliniais įrodymais grįsto valdymo sritimi.

– 2020 m. veiklos ataskaitoje išskirta, kad STRATA tyrimų ir kitų darbų panaudojamumas, Vyriausybei ir ministerijoms priimant sprendimus, siekia 61 proc. Kaip vertinate tokį rezultatą ir kiek šis rodiklis svarbus organizacijai? 

– Panaudojamumo rodiklis yra kertinis mūsų organizacijai. Kitaip nei anksčiau, kada rodiklis buvo siejamas tik su darbais, kurie rengti valstybės biudžeto lėšomis, mūsų naujojoje strategijoje rodiklis jau yra siejamas su visomis organizacijos veiklomis. Kitaip tariant, ambicingai siekiame, kad visi mūsų produktai būtų panaudojami. Mes vykdome ne akademinius tyrimus, kurie stiprina bendrą žinių bazę, o orientuojamės į tyrimų panaudojimą sprendimo priėmimo procese. Kai panaudojamumo rodiklis skaičiuojamas visos mūsų veiklos apimtimi, jį pamatuoti darosi komplikuočiau. Turime 4–5 metų trukmės projektus, taip pat vykdome jų stebėseną dar 4–5 metus į priekį. Juk rezultatų pritaikymas nebūtinai įvyksta greitai.

2020 m. didžiausias ir tiesioginis panaudojamumas stebėtas vykdytos Covid-19 stebėsenos ir pagalbos verslui plano vertinimo atveju. Daug dėmesio susilaukė ir mūsų valstybės tarnautojams parengti poveikio vertinimo mokymai, taip pat teisės aktų kokybės patikros. Naujos Vyriausybės programą paveikė kartu su EBPO ekspertais rengiamos Nacionalinės įgūdžių strategijos, Lietuvos inovacijų politikos efektyvumo didinimo diagnostinės studijos rekomendacijos. Žinoma, išlieka noras, kad ir kiti neabejotinai kokybiški mūsų produktai būtų panaudojami labiau.

– Minite, kad kartais tyrimų pritaikymas įvyksta ne taip greitai, kaip norėtųsi. Neretai įrodymais grįstas valdymas yra dėl to kritikuojamas. Teigiama, kad neapibrėžtose situacijose, kada reikalinga greita reakcija, yra pernelyg didelė prabanga ekspertinio vertinimo laukti ilgą laiką. Ar patiriate spaudimą teikti greitą analitiką ir kaip tuomet organizacija geba tai atliepti, turint galvoje, kad įrodymų gamyba iš principo yra lėtas procesas? 

– Be abejonės, neapibrėžta aplinka keičia mūsų organizacijos veiklos pobūdį. Kaip duotybę priimame tai, kad ateityje neturėsime metų, galbūt net mėnesių parengti tam tikriems atsakymams. Atsakymų bus tikimasi greitai. Covid-19 stebėsena labai akivaizdžiai parodė, ką tai reiškia. Reikėjo ne ketvirčio ar mėnesio, netgi ne savaitės pokyčio rodiklių ekspertinio vertinimo, o dienos. Tai buvo stiprus signalas, suvokiant, kokie lūkesčiai keliami visos valstybės įrodymų generavimo sistemai.

Tai iššūkis ir visai komandai. Mūsų ilgalaikiai projektai sukuria saugumo, nepriklausomumo nuo užsakovo iliuziją. Juk yra projektas, pasirašai kontraktą ir penkerius metus bendrauji tik su agentūra, o ne su užsakovu. Dabar matome, kad ta grandinė trumpėja. Net ir didesni projektai yra orientuoti į apčiuopiamą ir pamatuojamą rezultatą nebe analitinių studijų, o priimtų politikos sprendimų prasme.

Tai ir darbo organizavimo klausimas: kaip tiksliai apsibrėžti užsakovo poreikį, kaip jam pristatyti produktą, kokiu formatu pateikti. Paprastai mums pateikto užsakymo tikslas nėra ką nors geriau suprasti ir paaiškinti, o priimti sprendimą.

Kita vertus, didėjantis analitikos poreikis greičiau sprendžia duomenų prieinamumo klausimą. Dabar kartu su valstybės duomenų valdysenos informacine sistema duomenų prieinamumas įgauna naują pagreitį.

– Vadinasi, pagrindiniu iššūkiu išlieka kultūrinis pokytis. Tiek patiems įrodymų kūrėjams svarbu suprasti, kad ties įrodymų gamyba procesas nesibaigia. Tiek ir įrodymų vartotojams svarbu suprasti įrodymų vertę, norėti juos panaudoti. Ar sutiktumėte?

– Taip, mums, įrodymus generuojančiai pusei, svarbu suprasti, kad tai, jog parengti kad ir puikiausią ataskaitą – tik pusė darbo. Tik tada, kada ja paremiami sprendimai, galime teigti, kad tikslas pasiektas.

Todėl mums svarbu skirti dėmesio ir įrodymus priimančios pusės edukacijai. Pagaliau turime ir sau, ir kitiems paaiškinti, kad kinta paties įrodymo kaip tokio supratimas. Įrodymai nėra vien tik duomenys ar statistika. Visuomenės nuostatos, kultūra, vertybės, naratyvai – visa tai irgi yra įrodymų dalis, įrodymais grįstos politikos formavimo veikimo laukas. Keičiasi ir pats įrodymų generavimo bei panaudojimo procesas – prie bendro stalo suvedamos suinteresuotos šalys, problemos sprendžiamos kartu su jomis ir naujais metodais. Šią dalį įgyvendina mūsų politikos laboratorija „Policy Lab“. Tokį požiūrio į įrodymus ir sprendimų formavimo proceso kismą palaiko Europos Komisijos ir kitos tarptautinės struktūros. Visa tai mūsų darbą daro tik dar įdomesniu ir intelektualiai patrauklesniu.

– Pabaigai – į ką daugiausia bus sutelktas organizacijos dėmesys 2021 m.?

– Tik dabar, patvirtinus Vyriausybės programos nuostatų priemonių įgyvendinimo planą, turime aiškų atramos tašką organizacijos užduotims formuoti. Nekyla abejonių, kad užsakymų kiekis ir poreikis didės visoje valstybės valdymo srityje, apimant viešąjį valdymą, institucijų sąrangą, strateginę valdyseną, strateginius dokumentus, taip pat teisėkūrą, poveikio vertinimą. Didelis Vyriausybės interesas išlieka ir mūsų tradicinėms veiklos sritims – žmogiškajam kapitalui, įgūdžiams, inovacijoms, galbūt šiek tiek mažesne apimtimi – švietimui, aukštajam mokslui, profesiniam mokymui.